Jakų radijo stotis
Apie objektą ir jo svarbą
Radijo stoties atidarymas Jakuose istoriniu požiūrio – reikšmingas prieškario Lietuvos visuomeninio gyvenimo įvykis. 1935 m. statyta radijo stotis tarpukario Lietuvoje užtikrino Klaipėdos krašto integraciją į bendrą Lietuvos visuomeninį gyvenimą. Tai svarbu, nes 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos buvo būtina jo integracija politiniu, socialiniu, ekonominiu ir kt. aspektais.
Pastato statyba ir įrengimas kainavo 0,5 mln. litų. Radijo siųstuvų ir kitą įrangą sumontavo Latvijos valstybinsi elektronikos fabrikas (VEF).
Oficialus radijo stoties atidarymas įvyko 1936 m. rugsėjo 14 d. ant radijo stoties stogo. Stotį pašventino Klaipėdos katalikų parapijos klebonas A. Daniliauskas ir evangelikas prof. V. Gaigalaitis, atidaryme dalyvavo susisiekimo viceministras J. Jankevičius. Legenda byloja, kad šio pastato atidaryme galėjo dalyvauti ir pats A. Smetona.
Išlikęs radijo stoties pastatas atspindi tarpukario lietuviško modernizmo architektūrą. Šio stiliaus pastatų daugiausia aptinkama Kaune. Svarbiausia architektūrinė tradicija, kuria rėmėsi Kauno modernizmas buvo Vokietijoje susiformavusi Bauhaus architektūra, siekusi derinti funkcionalumą su estetika. Jai būdingos išgrynintos, minimalistinės ir ritmiškai pasikartojančios architektūrinės formos. Čia svarbi fasadų dermė ir geometrinių formų žaismas. Daug dėmesio skiriama šviesai, higienai, pastato funkcijai ir patogumui.
Šio laikotarpio autentiškų pastatų Klaipėdos rajone priskaičiuojama vienetai ir siūloma užtikrinti maksimalią jų apsaugą, tvarkymą ir pristatymą.
Prie pastato išlikę radijo stoties veiklos ženklai: fontanas (jo vanduo aušino radijo stoties įrengimus), betoniniai radijo antenų įtvirtinimai ne tik byloja apie unikalią vietovės paskirtį ir istoriją, bet ir leidžia atgaivinti bei pritaikyti pažintiniams, edukaciniams poreikiams. Išlikusio fontano sutvarkymas ir veiklos atkūrimas ne tik sukurtų naują, jaukų lankomą objektą, bet ir papildytų unikalų architektūrinį ansamblį, papildytų radijo stoties veiklos pristatymą.
Muziejaus veikla Jakuose būtų papildyta ir vietos istorijos tyrinėjimais bei pristatymu. Žinoma, kad nuo XVIII amžiaus Jakuose įkurtas dvaras. Surinkus archyvinius ir kartografinius duomenis būtų galimybė šios istorijos platesniam pristatymui.
Sukaupti eksponatai
Istoriniame Jakų radijo stoties pastate įkurtoje radijo ir ryšio technikos parodinėje erdvėje Jakų bendruomenės iniciatyva sukaupta netoli šimto vienetų unikalių, reikšmingų valstybei ir jos valstybingumui, eksponatų, iš kurių dauguma iki šiol veikiantys. Tai skirtingais istorijos laikotarpiais pagaminti radijo aparatai, patefonai, radijo imtuvai, nešiojami tranzistoriniai radijai bei kita matavimo, garso ir vaizdo atkūrimo technika. Skirtingų gamintojų, veikimo principų, techninių charakteristikų, kiekviena savaip reikšminga pristatomu naratyvu. Vienas vertingiausių šiame rinkinyje – tarpukario laikotarpio, kuomet šalyje ir paplito radijo technika, transliacijos imtuvas „Supra selektor korting“ iš Vokietijos.
Didžioji dalis ekspozicijai surinktų įrenginių pagaminti XX a. 6-9 dešimtmetyje ne tik Lietuvoje (patefonas „ELFA“, magnetafonai „Vilma312“, „Daina“, radiola „Vaiva“) bet ir importuoti iš Latvijos (radijai „VEF“, „Melodija Stereo“, „Spidola“, nešiojamas radijo imtuvas „Selga“), Vokietijos (radijai „Senatorw541“, „Grunding 4035“, „Arkansas“ ), Estijos (patefono priedelis „Estonia Stereo“), Anglijos (radijas „Merfy A362T“) bei Rusijos (radijas „Vega“, „Rekord“ ir daugelis kitų). Tarp prietaisų eksponuojami Radijo taškų pavyzdžiai, kurie kaip paprasčiausias radiotechninis įrenginys daugeliui lietuvių buvo tapę pirmąja pažintimi su radiju.
Ekspozicijoje turimi tuometinio latvių komunikacinės technikos gamintojo „VEF“ gamintų radijo aparatų modeliai. Minėta gamykla šioje stotyje anuomet įrengė vidutinių bangų siųstuvą bei nekryptinę anteną. Net 5 patefonai, buvę pagrindiniai muzikos įrašų šaltiniai, lankytojui gali atkurti garsą iš plokštelių, o išsaugoti radijo įrašai atskleisti įdomias istorijos detales. Keletas aritmometrų (skaičiuojamieji prietaisai aritmetikos veiksmams mechaniškai atlikti) bei oscilografų (įtaisai elektrinių dydžių kitimui laiko atžvilgiu sekti arba tiems dydžiams matuoti) supažindina su skaičiavimo ir matavimo prietaisų raida, jų paskirtimi ir specifika. Kita vertingų eksponatų dalis – Kaune gamintas portatyvinis nespalvoto vaizdo televizorius „Šilelis“, ankstyvieji telefono aparatai, laikrodžiai bei garso ir vaizdo atkūrimo, telekomunikacijos prietaisai formuoja platesnę ekspozicijos koncepciją.
