VĖJO MILŽINO ISTORIJA

Nauja ekspozicija apie unikalų vėjo malūną, stovėjusį Kantvainiuose

Daugiau nei prieš šimtą metų plačiais sparnų mostais pravažiuojančius sveikinęs Jono Genio vėjo malūnas ilgainiui tapo legenda, viliojančia ir šių dienų smalsius lankytojus. Apie šio vėjo milžino unikalumą bei „tremties“ istoriją, apie jo šeimininkų malūnininkų bei vietos gyventojų likimus pasakojama naujojoje ekspozijoje šalia Agluonėnų etnografinės sodybos.

Malūno techniniai duomenys ir istorija

Jono Genio vėjo malūnas žinomas dėl  originalių inžinerinių sprendimų. Šis 13 metrų aukščio statinys palei vėjo kryptį, kitaip nei dauguma vėjinių malūnų, sukdavosi visu korpusu, nes jame buvo įrengta ratukų su žiediniu bėgių sistema. Vėją „gaudė“ turbina, vadinama „vėjų rože“, o sparnus, kitaip nei kituose malūnuose, dengė žaliuzės iš lentelių. Žinoma, kad 1912 metais atnaujintas malūnas grūdus malė iki XX amžiaus 7 dešimtmečio. Vėliau jis buvo išardytas ir išvežtas, tikintis jį atstatyti ir padaryti prieinamą lankytojams Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse. Šis sumanymas taip ir nebuvo įgyvendintas.

Dramatiška šio unikalaus technikos milžino istorija suvienijo vietos bendruomenę susigrąžinti vėjo malūno detales, kurios dabar eksponuojamos naujojoje ekspozicijoje prie Agluonėnų etnografinės sodybos.

Malūnų reikšmė vietos bendruomenei

Malūninko profesija kaimo bendruomenėje buvo viena iš labiausiai gerbiamų. Apylinkių gyventojus malūninkai aprūpindavo pašaru gyvuliams, miltais bei kruopomis maistui, pjauta mediena ūkiniams poreikiams. Malūnų ir malūninkų skaičių teritorijoje lėmė aplink gyvenančios bendruomenės dydis ir jos poreikai. Klaipėdos kraštas XIX – XX amžiuje buvo neįsivaizduojamas be gausybės vėjo malūnų kraštovaizdyje.

Malūnininkas Jonas Genys

Surinktuose vietos gyventojų prisiminimuose pasakojama,  kad Kantvainių malūno šeimininkas Jonas Genys buvęs „slaunas“ malūnininkas, turėjęs teisę gizeliams suteikti malūnininko vardą. Jis buvęs ir geras kalvis, apsišvietęs žmogus, užsisakydavęs žurnalą „Deutscher Mühler“.

Apie Joną Genį savo prisiminimuose pasakoja rašytoja Ieva Simonaitytė:

Jonis Genys, kiek galėjau spėti, buvo apsiskaitęs žmogus, protingas ir tam tikros rūšies filosofas. Jis nedaug kalbėdavo, bet ką pasakydavo, tai būdavo taiklu. Ir aš kantriai, o gal ir nekantriai, laukdavau sušvintant jo filosofijos „spindulėlių“, kaip štai „Kožnas šuo turi savo būdą, ir kožnas žmogus turi savo būdą“. Retai tebūdavo jis namie. Malūnas ūžė ir girgždėjo per kiauras dienas ir naktis.

Vietos istorija

Jono Genio vėjo malūnas stovėjo Kantvainių kaime šalia Agluonėnų (dabartiniame Klaipėdos rajone). Kantvainiai, Kantvonai (vok. Kantweinen) – kaimas, kurio pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio. Manoma, kad čia gyveno filosofo, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Imanuelio Kanto prosenelis Richardas Kantas. Jis savo pavardę iš Kantvainio sutrumpinęs ir pasivadinęs Kantu.

Kantvainių kaimas įsikūręs šalia Agluonėnų, kurie rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1540 metais. Šiomis dienomis Agluonėnai – seniūnijos centras, kuriame architektūra ir tradicijos primena, kad tai buvusi Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos etnografinio regiono) dalis.

Kviečiame aplankyti Agluonėnų etnografinę sodybą, kurioje išsaugota XIX amžiaus pabaigos lietuvininkų sodyba, baldai bei buities daiktai, o jų šeimininkų gyvenimo būdas ir pasaulėžiūra pristatoma muziejaus edukacijose, renginiuose bei parodose Jau daugiau nei 40 metų šioje sodyboje rengiami Agluonėnų klojimo teatro spektakliai ir tradiciniai Užgavėnių, Joninių renginiai. Miestelio centre auga vietos gyventojų puoselėjamas obelų sodas, o netoliese, prie Agluonos upės, ošia Lietuvininkų ąžuolynas. Čia pastatyti krikštai iškiliausioms Mažosios Lietuvos asmenybėms bei įrengti kiti atminimo ženklai.

Lankydami Lietuvos pajūrį ar pamarį užsukite į Agluonėnus, kur organizuojamos vietos ekskursijos ir įdomiausios edukacijos.

Dėl apsilankymo ekspozicijose „Vėjo milžino istorija“ ir Agluonėnų etnografinėje sodyboje kreiptis: mob. +370 665 24 278, el. paštas agluonenu@gargzdumuziejus.lt, adresu Agluonos g. 14A, Agluonėnai, Klaipėdos r.

Edukacijų pasiūlymai:

• Malūne naujieną girdėjau
• Malūno teatras
• Malūnininkų gyvenimo būdas ir užduotys gizeliams
• Skraidantys malūnėliai

Visų siūlomų edukacijų sąrašą kviečiame žiūrėti interneto svetainėje www.gargzdumuziejus.lt

"Vėjo milžino istorija"

Agluonos g. 14A, Agluonėnai, Klaipėdos r.

Mob. tel. +370 665 24278 

El. paštas agluonenu@gargzdumuziejus.lt 

www.gargzdumuziejus.lt

The windmill of Jonas Genys, which more than a hundred years ago used to greet passersby with its wide wing swings, became, as time passed, a legend that also attracts today's curious visitors. The new exposition, near the ethnographic homestead in Agluonėnai, tells about the uniqueness of this wind giant and the history of "exile, "about the fates of its owners, millers, and residents.

Technical data and history of the mill

The windmill of Jonas Genys is known for its original engineering solutions. Unlike most windmills, this 13-meter-high structure along the wind direction was used to rotate with its entire body because it was equipped with a castor system with a ring rail. A turbine called a "wind rose" was used to catch the wind, and the wings, unlike in other mills, were covered with blinds made of planks. It is known that the mill, which was renovated in 1912, milled grain until the 7th decade of the 20th century. Later, it was dismantled and removed with the hope of restoring it and making it accessible to visitors in the Open-Air Museum of Lithuania in Rumšiškės. This idea was never implemented.

The dramatic story of this unique technical giant united the local community in the quest to recover the parts of the windmill, which are now exhibited in the new exposition near the ethnographic homestead in Agluonėnai.

The importance of mills to the local community

The profession of a miller was one of the most respected in the rural community. Millers used to provide the residents of the surrounding areas with feed for livestock, flour and groats for food, and sawn wood for household needs. The number of mills and millers in the territory was determined by the size of the community residing around and by its needs. In the 19th and 20th centuries, the Klaipeda region was easier to imagine, with many windmills in the landscape. 

Miller Jonas Genys

The collected memoirs of residents tell us that Jonas Genys, the owner of Kantvainiai mill, was a professional miller with the right to give apprentices the miller title. He was also a good blacksmith, an enlightened person, who used to order Deutscher Mühler magazine.

The writer Ieva Simonaitytė tells us about Jonas Genys in her memoirs:

Jonas Genys was a well-read, intelligent person and a certain kind of philosopher. He didn't talk much, but his words were very accurate. And I waited patiently, or maybe even impatiently, to hear his philosophical views. He was rarely at home. The mill used to hum and creak around the clock.

Local history

The windmill of Jonas Genys stood in Kantvainiai village near Agluonėnai (in the current Klaipeda district). Kantvainiai, Kantvonai (German: Kantweinen) is a village whose name is derived from a personal name. It is believed that Richard Kant, the great-grandfather of philosopher Immanuel Kant, a professor at Königsberg University, lived here. He has shortened his surname from Kantvainis to Kantas.

Kantvainiai village is situated near Agluonėnai, first mentioned in written sources in 1540. Nowadays, Agluonėnai is the center of the eldership. The architecture and traditions of the town remind us that it was a former part of the Klaipeda region (ethnographic region of Lithuania Minor).

We invite you to visit the ethnographic homestead in Agluonėnai, in which the homestead of Prussian Lithuanians of the end of the 19th century, furniture and household items have been preserved, and the way of life and worldview of their owners are presented in the education, events, and exhibitions of the museum. Performances of the Barn Theatre of Agluonėnai and traditional Užgavėnės and Saint John‘s Eve events have been held in this homestead for more than 40 years. The apple orchard nurtured by the locals is growing in the central part of the town, and nearby, by the Agluona River, there is the oak grove of Prussian Lithuanians.

When traveling around the coastal region of Lithuania or the Curonian Lagoon region, visit Agluonėnai, where local excursions and the most attractive education are organized.

Call the mobile phone number +370 665 24 278 or write an e-mail letter to agluonenu@gargzdumuziejus.lt (Agluonos g. 14A, Agluonėnai, Klaipėdos district) to inquire about visiting exhibitions “The Story of the Wind Giant“ 

and in the ethnographic homestead in Agluonėnai. 

Educational offers:

• I heard the news at the mill
• The Mill Theatre 
• Way of life of ancient Prussian Lithuanians
• Wool journey and felting
• Searching for treasure 

 The list of all the educational courses offered is available on the website www.gargzdumuziejus.lt.