„Lituanicos“ skrydžiui devyniasdešimt metų

„Lituanicos“ skrydžiui 90 metų

Šiandien sukanka 90 metų, kai 1933 m. liepos 15 d. iš Niujorko Floydo Bennetto oro uosto savo skrydžiui per Atlanto vandenyną į Kauną pakilo lėktuvas „Lituanica“ ir jį pilotavę lietuvių pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Skrendama buvo 1933 m. liepos 15–17 d. Deja, skrydis baigėsi tragedija – lėktuvas dėl nenustatytų priežasčių sudužo liepos 17 d. 0 val. 36 min. Pščelniko (lenk. k. Pszczelnik) miške (prie Soldino, dabar Myslibužo (lenk. k. Myślibórz), Lenkija), abu lietuviai pilotai žuvo. Iki tikslo jiems tebuvo likę vos 650 km.

Patyrę pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas 1932 birželio 18 d. nupirko aukštasparnį šešių vietų monoplaną Bellanca CH300 Pacemaker už 3200 dolerių. Lėktuvo liemuo buvo iš plieno vamzdžių, sparnai, stabilizuojamosios plokštumos ir vairai iš medžio. Lėšas būsimajam transatlantiniam skrydžiui pilotai kaupė rengdami aviacijos šventes, skraidydami po Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kolonijas, skraidindami keleivius. Tokiais būdais buvo surinkta 8456,31 dolerio. 1933 m. pavasarį lėktuvas perdirbtas: paliktos dvi vietos lakūnams, kabinoje ir sparnuose įrengti papildomi degalų ir alyvos bakai, įdėtas 9 cilindrų žvaigždinis 268 kW galios variklis, padaryti nauji ilgesni sparnai, sutvirtintas liemuo; visas lėktuvas aptrauktas nauja drobe, nudažytas oranžine spalva, pavadintas Lituanica.

Lėktuve buvo du magnetiniai kompasai, dirbtinis horizontas, krypties giroskopas, posūkio, greičio ir aukščio rodyklės, variometras. Kiti techniniai duomenys nurodyti lentelėje. Kuro atsargų lakūnai turėjo daugiau kaip 50 h, arba apie 9650 km. Per 37 h 11 min. Lituanica nuskrido 6411 km (aplenkdama audras iš viso nuskrido 7058 km); tuomet šis rezultatas pagal skridimo tikslumą buvo geriausias, pagal tolį – antras. Dėl nenustatytų priežasčių Lituanica sudužo liepos 17 d. prie Soldino (dabar Myslibužas (lenk. k. Myślibórz), Lenkija).

Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Senosiose Kauno kapinėse Vytauto prospekte pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas mauzoliejus (1958 m. nugriautas), į kurį 1937 m. lapkričio 1 d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis karui ir prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. kūnai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsiuose, 1964 m. perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. 1968 m. palaidojimo vietoje pastatytas skulptoriaus V. Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas.

Blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau, negu kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – vienas tiksliausių aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu.

Prisimindami tragedija pasibaigusį tarpukario Lietuvos aviatorių žygdarbį rečiau prisimename, kad vieno iš lakūnų Stepono Dariaus (1896–1933 m.) tėviškė yra dabartiniame Klaipėdos rajone Rubiškėse (dabar Dariaus kaimas). Be lakūno žūtimi pasibaigusio žygdarbio, itin svarbūs ir kiti S. Darius nuopelnai Lietuvos valstybei, kaip antai dalyvavimas 1923 m. per Klaipėdos krašto sukilime, kurio metu jis buvo sukilėlių Trečiosios grupės vado pavaduotojas. Lakūnas taip pat buvo krepšinio, beisbolo ir bokso propagavimo pradininkas Lietuvoje. Pirmoji sporto šaka ilgainiui tapo pačia populiariausia šalyje. Darius apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu, Šaulių žvaigžde, skautų Padėkos ženklu.

Literatūra

BALČIŪNAS J., Lituanica. Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XIII (Leo-Magazyn), Vilnius, 2008, p. 480.

MARCINKEVIČIŪTĖ K., Nutylėta „Lituanicos“ legendos pusė: ar Darius ir Girėnas taptų herojais ir šiandien? Istorijos, 2020 03 12 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/lituanica/istorijos/752/1149248/nutyleta-lituanicos-legendos-puse-ar-darius-ir-girenas-taptu-herojais-ir-siandien> [žiūrėta 2023 m. liepos 14 d.].

MATULEVIČIUS A., Darius, Jucevičius-Darašius. Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. I (A-Kar), Vilnius, 2000, p. 269

POVILAITIS V., Lituanica, Lietuvai ir Pasauliui, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://lietuvai.lt/wiki/Lituanica> [žiūrėta 2023 m. liepos 14 d.]

ŠAKIENĖ J., Lietuvos krepšinis Kaune gimė kaip „bobų zabava“. Kauno diena, 2014 09 29