Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Šimėnas (1953–2023)
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1996–2000 m. ir 2008–2012 m. kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys, Gargždų miesto žmonių atstovas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje Jonas Šimėnas gimė 1953 m. liepos 31 d. Papilių kaime (Anykščių raj.) valstiečių Jono Šimėno ir Stasės Šimėnienės (Januškaitės) šeimoje. Gimusiam chruščioviškų eksperimentų draskomame Lietuvos kaime, augusiam laisvą mąstymą gožusioje komunistinėje sistemoje, anot paties J. Šimėno, „nelengva buvo svajoti apie Lietuvos nepriklausomybę“. Jono suvokimą apie to meto Lietuvos realijas suformavo Šimėnų giminės likimai – Sibiro tremtį patyrė senelis, tetos ir dėdės. Tėvas Jonas Šimėnas buvo tardomas ir kalintas Panevėžio kalėjime. Tą kartą išsaugota šeimos paslaptis paaiškėjo po daugelio metų – tėvas priklausė Papilių kaimo partizanų būriui. Tvirti kelių kartų Šimėnų giminės saitai, gilus ryšys su gimtaisiais Papiliais buvo savotiškas vidinis būsimo signataro gyvenimo kodas, jungiantis krikščionybės tradicijas, meilę gimtinei, lietuvišką žodį ir dainas, etnokultūrą.
Jaunystės metais Jonui pačiam teko susidurti su „kolūkinio klestėjimo“ realybe. Kolūkio jaunuoliai buvo pririšti prie gyvenamosios vietos ir tik įstojusieji studijuoti į aukštąsias mokyklas įgydavo privilegiją būti „išlaisvinti“, t. y. išregistruoti iš kolūkio. 1971 m. J. Šimėnas baigė Viešintų vidurinę mokyklą, 1973–1978 m. Vilniaus universitete studijavo hidrogeologo ir inžinieriaus geologo specialybę. 1977 m. vedė Vydą Jadvygą Balcevičiūtę, kartu jie užaugino tris sūnus: Joną, Liutaurą ir Paulių. 1978–1980 m. J. Šimėnas dirbo Lietuvos geologijos valdybos įmonėse geologu, vyresniuoju geologu, padalinio vadovu, 1981–1990 m. atliko Baltijos jūros dugno geologinį kartografavimą ir parengė geologinius žemėlapius.
Atgimimo metais, 1988–1989-aisiais, J. Šimėnas buvo vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos rajono (Gargždų) iniciatyvinės grupės kūrėjų. 1988 m. spalio 22–23 d. dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo darbe, kur buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimą. 1989 m. gruodžio 18 d. išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos rajono (Gargždų) tarybos nariu, tarybos pirmininku.
Politiku ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamento – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nariu bei Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonas Šimėnas tapo būdamas 36-erių. Į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą kandidatavo Klaipėdos rajono Gargždų rinkiminėje apygardoje Nr. 64, iškeltas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos rajono tarybos. Jau pirmajame ture, 1990 m. vasario 24 d., gargždiškiai jį išrinko į Lietuvos parlamentą. Kovo 11 d. J. Šimėnas balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą.
Iš viso parlamentaro veiklai su pertraukomis paskyrė 10 brandžiausių savo gyvenimo metų – 1990–1992 m., 1996–2000 m. ir 2008–2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kandidatavo septynis kartus, du kartus – Europos Parlamento rinkimuose. Politinės veiklos metais J. Šimėnas priklausė Lietuvos krikščionių demokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoms. 2020 m. į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatavo kaip Krikščionių sąjungos narys.
Prisimindamas darbo parlamente pradžią pažymėjo: „Kaip išrinktas provincijoje, nebuvau žinomas, tad ėmiau gilintis į parlamentinę veiklą. Pasirinkau aplinkos apsaugą. Tai sritis, kurią geriausiai išmaniau, be to, tai mano gyvenimo būdas“. Aukščiausiojoje Taryboje J. Šimėnas buvo paskirtas į nuolatinę Gamtos apsaugos komisiją (nuo 1990 m. kovo 20 d.), ėjo komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, nuo 1990 m. spalio mėnesio iki kadencijos pabaigos buvo šios komisijos pirmininkas. J. Šimėnas pasižymėjo aktyvumu, dalyvavo rengiant aplinkos apsaugos, mokesčių už aplinkos teršimą, mokesčių už gamtos išteklius įstatymų projektus, inicijavo saugomų teritorijų tinklo Lietuvoje sukūrimą, įteisinant 3 nacionalinius, 30 regioninių parkų ir 1 gamtos rezervatą, aktyviai dalyvavo parlamentinėse diskusijose, pasisakydamas gamtosaugos, žemės ūkio klausimais.
Į 1996–2000 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą J. Šimėnas buvo išrinktas Utenos vienmandatėje apygardoje. Dirbo Gamtos apsaugos komitete (iki 1999 m.). Kaip Seimo narys inicijavo su darnia plėtra ir aplinkos apsauga susijusių įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų, rengimą ir priėmimą: dėl mokesčių už aplinkos teršimą ir už gamtos išteklius, atliekų tvarkymo, vandens, biokuro ir kt.
2008–2012 m. kadencijos Seimo nariu J. Šimėnas buvo išrinktas pagal Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. Dirbo Aplinkos apsaugos komitete, ėjo komiteto pirmininko pareigas. Sukaupęs didelę atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų kūrimo ir praktinio diegimo patirtį, inicijavo atsinaujinančių išteklių energetikos, atliekų tvarkymo, taip pat miškų, sodininkų bendrijų ir kitų įstatymų, jų pataisų priėmimą Seime.
Pažinojusieji Joną Šimėną prisimena kaip gyvenimą mylėjusį, visuomenišką, žmones telkusį asmenį, mokėjusį suderinti intensyvų darbą ir aktyvų poilsį. Jaunystėje entuziastingas turistinių žygių į kalnus dalyvis, vėlesniais metais dalyvavo lietuvių geologų ekspedicijoje į Grenlandiją (2006 m.), memorialinėje ekspedicijoje į Sibirą „Kraslagas 12“ ir kt. Jis priklausė Vilniaus anykštėnų sambūriui, skatino ir stiprino bendruomeninę veiklą gimtuosiuose Papiliuose. J. Šimėno iniciatyva pastatytas koplytstulpis Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui su Motinos Marijos ir šv. Kazimiero skulptūromis, koplytėlė ir šv. Florijono skulptūra, suremontuota Papilių koplyčia (2022 m.). Jis buvo profesinės Lietuvos geologų sąjungos ir tarybos narys, 2001–2004 m. – tarybos pirmininkas.
Nors ir neturėjo specialaus muzikinio išsilavinimo, J. Šimėnas domėjosi folkloru ir sakraline muzika, mokėjo groti akordeonu, studijų metais dainavo Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblyje. 2001 m. kartu su tuometiniu Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi Lionginu Virbalu SJ (dabar – arkivyskupas emeritas) įkūrė bažnyčios chorą „Ave verum“, 2001–2008 m. ėjo šio choro seniūno pareigas. Ilgus metus Jonas buvo choro bendruomenę vienijantis žmogus, organizavęs išvykas į chorų festivalius, ekskursijas, rengęs kasmetinius susibūrimus Šilinėlės atlaiduose Papiliuose.
Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Respublikos Prezidento dekretu 2000 m. J. Šimėnas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Generalinės miškų urėdijos apdovanotas „Auksinio ąžuolo lapo“ medaliu (2010 m.). Už atsinaujinančios energetikos plėtrą Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto apdovanotas Lietuvos energetikų garbės ženklu (2012 m.). Lietuvos Respublikos šimtmečio proga apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės įsteigtu „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklu (2018 m. liepos 20 d.).
Minint Jono Šimėno 70-ąsias gimimo metines, Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato signataro gyvenimo kelią, giminės, šeimos istoriją, jaunystės ir studijų metus, profesinę veiklą, lemtinguosius Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metus ir reikšmingiausius – parlamentinio darbo metus, aktyvią visuomeninę, kultūrinę J. Šimėno veiklą.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Anykščių rajono savivaldybės archyve, Jono Šimėno šeimos archyve. Daugelis nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Romualdas Damulis, Gintaras Eidukonis, Gediminas Ilgūnas, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Juozas Kazlauskas, Stasys Laukys, Gintaras Mačiulis, Rimvydas Petkevičius, Edmundas Petrošius, Olga Posaškova, Ingrida Rubienė, Silvija Sakevičiūtė, Birutė Valionytė, Algimantas Žižiūnas. Nuoširdžiai dėkojame Vydai Šimėnienei, Ingridai Rubienei, Aldonai Vareikienei, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Stasiui Kropui ir kitiems, savo patarimais ir darbu talkinusiems rengiant šią parodą.
