Paroda „IŠSAUGOTA. Adelės G. Zinkevičiūtės Žemaitijos kalvystės tyrinėjimai: PAMINKLINIAI KRYŽIAI“
Paroda „IŠSAUGOTA. Adelės G. Zinkevičiūtės Žemaitijos kalvystės tyrinėjimai: PAMINKLINIAI KRYŽIAI“
Menotyrininkė, metalo dailininkė, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytoja Adelė Genovaitė Zinkevičiūtė (1933-2022) apie 50 metų tyrinėjo Žemaitijos kryždirbystę iš geležies, sukaupė didelį vaizdinės medžiagos ir faktinių duomenų archyvą. Tyrimai įsibėgėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir 1998 metais įkūrus Telšiuose akademijos fakultetą. Tuomet paveldo praktikų dėstytoja į ekspedicijas kvietėsi studentus, fotografus, prašė gabiausių studentų piešti, skaitmeninti dar atrastus sakraliosios kalvystės objektus: geležinius paminklinius ir viršūninius kryžius, vartus, jų kalviškas detales. 2021 metais A. G. Zinkevičiūtė pradėjo sudarinėti leidinio metmenis, o silpstant jėgoms pasitelkė ir iniciavo tęsti idėją savo buvusius mokinius-kolegas menininkus prof. Laimą Kėrienę ir doc. Tomą Vaičaitį. Dabar kalvystės dirbiniai, menantys šimtametį amatą bei krašto gyvensenos kultūrą, nyksta, tačiau dalį jų vis dar galima rasti, pažinti ir išsaugoti. Paroda skleidžiama žinia apie mūsų šalies autentišką paveldą. 2023 metais kūrybinė komanda su socialiniais partneriais surengė parodas Telšių galerijoje, Plungės rajono viešojoje bibliotekoje, Biržų „Sėlos“ muziejuje. 2024 metais paroda eksponuojama Gargždų krašto, Kretingos, Rietavo ir Mažeikių muziejuose. VDA bendruomenė 2024 metais taip pat organizuoja paminklinių kryžių tvarkymo ir konservavimo ekspedicijas į Žemaitijos miestų ir kaimų kapines - ten, kur dar yra išlikusių šimtamečių kalviškų kryžių. Vertinkime, saugokime, puoselėkime autentišką savo krašto paveldą!
Menotyrininkė dr. J. Zabulytė apie paminklinių kryžių tradicijas
Šiandien paminklinių kryžių kaldinimo tradicija nepasižymi tokiu masiškumu, koks buvo būdingas XIX a. pabaigos – XX a. I pusės laikotarpiu. Tuometinį kaltinių kryžių paplitimą lėmė keletas esminių veiksnių: atpigusi iki tol buvusi brangi geležies žaliava, atkeliaujanti nutiestomis geležinkelio linijomis, kalvių kaimuose ir miesteliuose padaugėjimas bei dėl baudžiavos panaikinimo padidėjusi ūkininkų perkamoji galia, leidusi įsigyti laiko atžvilgiu patvarų paminklą. Miestų, miestelių ir kaimų užsakovų reikmėms kryžius kaldino didesnės ir nedidelės dirbtuvės todėl įvairiose Lietuvos vietose galima rasti tokių pačių ar labai panašių modelių, o miestelių ir kaimų kalvių kalti paminklai išsiskiria kūrybiškumu įvairiau interpretuojant struktūrą bei dekorą - tai didele dalimi lėmė ir regioninius skirtumus.
Kaltinių paminklinių kryžių tradicija pradėjo nykti sovietmečiu, kai tokia forma buvo nepageidaujama, o ir dauguma kalvių pateko kolūkių ir tarybinių ūkių „glėbin“, kur atlikdavo remonto ir kitus techninius darbus, tad paminklinius kryžius kapams kūrė tik pavieniai meistrai. Šiandien senųjų paminklų išlikę nedaug ir jie vis retėja, nes ko nesunaikino laikas, „pasitarnavo“ žmogus, todėl kiekviena fiksacija, senų paminklų atnaujinimas yra be galo svarbūs, kaip ir šios tradicijos tęstinumas.
Kodėl svarbu išsaugoti senuosius kalvių paminklinius darbus? Tai mūsų kultūros dalis, atkleidžianti tuometinių miestelių ir kaimų kalvių meistriškumą bei kūrybingumą, įvairiai interpretuojant neskaitlingas, dažniausiai S ir C formos, detales, panaudojant stilizuotus augalinius motyvus, ar, kaip būdinga Žemaitijoje, ir šventųjų figūras. Meninių mokslų „nekrimtę“ kaimų kalvių darbai liudija ne tik mūsų tautodailei būdingą simbolinio mąstymo specifiką, bet ir paminklo visumos, jo proporcijų pojūtį, saikingumą naudojant dekoro motyvus. Tai ir religinės pajautos liudytojai, atskleidžiantys ne tik kryžiaus kaip krikščioniškojo simbolio reikšmę, bet ir jo prasmės papildymą to meto žmonėms artimais, kasdieniame gyvenime tautodailės raštuose bei aplinkoje matomais gamtinės gyvybės elementais – augalų žiedais, lapeliais, pumpurais. Paminklų dekoro stilistine traktuote ir bendru kompozicijos pojūčiu, Lietuvos, o ir Žemaitijos, kaltiniai paminkliniai kryžiai išsiskiria savitumu kitų šalių tarpe, tad ir todėl labai svarbu šią tradiciją išsaugot ir pratęsti.
Parodos atidarymas Gargždų krašto muziejuje vyks balandžio 26 d., 17 val. Paroda „IŠSAUGOTA. Adelės G. Zinkevičiūtės Žemaitijos kalvystės tyrinėjimai: PAMINKLINIAI KRYŽIAI“ eksponuojama iki gegužės 11 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.
