Filialas J. Gižo etnografinė sodyba
Kontaktai
Tel. +370 696 95861
El. p: gizo@gargzdumuziejus.lt
Adresas
Žvejų g. 13,
LT-96240 Dreverna
Klaipėdos rajonas
J. Gižo etnografinės sodybos filialo vadovė Agnė Kiupelienė, mob. tel. +370 696 95861
Gargždų krašto muziejaus filialas „Jono Gižo etnografinė sodyba“ įsikūręs Drevernoje (Žvejų g. 13) yra vienintelė Lietuvoje išlikusi laivadirbio sodyba, kurioje pristatoma pamario krašto laivadirbystės bei žvejybos tradicijos. XX a. pr. čia gyveno garsiausias pamario laivadirbys Jonas Gižas (1867–1940). 2010 m. rekonstravus sodybą joje įkurta interaktyvi ekspozicija „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“, kurią sudaro keturios dalys.
Pirmoji skirta Kuršių marių laivų statybai. Joje pristatomi laivadirbystės technologijos procesai bei amato ypatybės – kruopštus medžiagų pasirinkimas, medienos paruošimas, valties formavimas. Ekspozicijos lankytojams suteikiama galimybė apsilankyti improvizuotose dirbtuvėse bei atverti garsiojo laivadirbio įrankių skrynią. Taip pat pateiktas Kuršių marių planas su pažymėtomis laivų statyklų vietomis. Antroji ekspozicijos dalis skirta plokščiadugnių Kuršių marių žvejų valtims: rodomos fotografijos ir laivų konstrukcijos. Senatvėje Jonas Gižas atsidėjo smulkesniems darbams – burvalčių, reisinių, kurėnų modelių bei vėtrungių gamybai. Vertingiausi šios ekspozicijos eksponatai – išlikę burinių laivų modeliai: kurėnai, kiudelinės, bradinės, venterinės burvaltės su žvejybos priemonėmis. Trečiojoje ekspozicijos dalyje pasakojama apie vietos gyventojų susisiekimą Kuršių mariomis, upėmis ir vandens kanalais. Burvaltės atokiai įsikūrusiems žvejams tarnaudavo ir kaip transporto priemonė pervežti šieną, gyvulius, ir kaip būdas pasiekti bažnyčią. Ketvirtoji ekspozicijos dalis pasakoja apie kasdienę pamario gyventojų buitį. Rekonstruotoje virtuvėje, kurioje sukdavosi krante likusi moteris – žvejytė (žvejo žmona), laukdama vyro, grįžtančio iš dirbtuvių ar žvejybos, eksponuojami kasdieniai rakandai, baldai.
Sodyboje vykdomos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, tarp kurių itin populiarus šeimai skirtas užsiėmimas „Mūsų vėtrungė“, kai iš medinių detalių kuriamą ir spalvinamą vėtrungę dalyviai pasiima atminčiai.