Jurgio Šaulio tabakinė

13. Jurgio Šaulio tabakinė (konkurse nedalyvauja)

„Brangiam Daktarui J. Šauliui - bendram darbui atminti. Lozoraitis ir Girdvainis. Roma. 1931.XI.25 d.“ Toks užrašas išlikęs ant dovanotos tabako dėžutės.

Po J. Šaulio mirties palikimas iš Šveicarijos iškeliavo į Ameriką pas dukrą Birutę Češkus. Vėliau, jai mirus, per Atlantą pasiekė pusbrolio Česlovo Tarvydo šeimą Gargžduose. Dalis palikimo saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose, dalis – archyvuose. Na o ši miela dėžutė atiteko anūkei Gintarei Sargūnaitei. Joje dabar laikomas nebe tabakas, o papuošalai. Taigi, per 90 metų metalinė J. Šaulio tabako dėžutė nukeliavo ilgą kelią.

Muziejaus istorikas Marius Mockus: „Jurgis Šaulys – svarbi asmenybė Lietuvos istorijoje. Klaipėdos rajone esančiame Balsėnų kaime gimęs ir pirmuosius metus praleidęs būsimasis diplomatas 1888–1896 m. mokėsi Palangos gimnazijoje, 1896 m įstojo į kunigų seminariją Vilniuje iš kurios, kaip manoma už lietuviškos spaudos patinimą, pašalintas 1899 m. Vėliau 1903 m mokslus tęsė Šveicarijoje Berno universitete, kur įgijo daktaro laipsnį. Jurgio Šaulio veikla ir pasiekimai svarbūs Lietuvos valstybei. Neseniai paaiškėjo, kad 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės aktas surašytas būtent signataro J. Šaulio. Įspūdinga ir diplomatinė karjera: pirmasis Lietuvos valstybės nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijoje (1918–1919 m.), Šveicarijoje (1919 m.), Italijoje (1921–1923 m.), Vatikane (1927–1931 m.), vėl Vokietijoje (1931–1938 m.), Lenkijoje (1938–1939 m.), vėl Šveicarijoje (1939–1946 m.). Jei atidžiau paanalizuoti jo diplomatinę karjerą ir sugretinti su Lietuvos valstybės istorija, galima teigti, kad signataras J. Šaulys buvo skiriamas į šalis, kuriose buvo sprendžiami Lietuvos valstybei sudėtingiausi ar strategiškai svarbiausi diplomatiniai klausimai.“