Naujienos

1941 m. Ablingos tragedija

Šiandien sukanka 83 metai, kai 1941 m. birželio 23 d. Ablingos kaime įvyko tragedija.

Sovietų Sąjungai (toliau SSRS) okupavus Lietuvą 1941 Ablingoje įsikūrė Raudonosios armijos 295-asis statybos batalionas. Vokietijos–SSRS karo pradžioje Ablinga įėjo į vokiečių kariuomenės 291-osios pėstininkų divizijos 505-ojo pulko puolimo ruožą.

Lemtingąją 1941 m. birželio 23 dieną trijose vietose vokiečių kariai nužudė 42 žmones: 33 Ablingos (20 vyrų, 13 moterų), 6 Žvaginių kaimo (vyrus), 2 vyrus ir 1 moterį, atvykusius iš kitur. Pretekstu gyventojų žudynėms tapo sovietų karių įvykdytas vokiečių karių dviratininkų būrio apšaudymas, kurio metu buvo nukauti keli vokiečiai. Taip pat vokiečiai kai kurių gyventojų namuose rado ginklų, o nacistinės Vokietijos žvalgybos duomenimis, kai kurie gyventojai palaikė ryšius su sovietų kariais, teikę jiems pagalbą. Sušaudę žmones vokiečiai kaimą sudegino. Apie 20 Ablingos gyventojų liko gyvi[1].

1941 m. įvykusios Ablingos kaimo tragedijos solidesnis įamžinimas pradėtas dar 1960 m. prie Žvaginių piliakalnio pastatant atminimo ženklus su žuvusių žmonių vardais ir pavardėmis. Kiek vėliau 1972 m. liepos mėnesį Ablingoje buvo organizuotas medžio drožėjų pleneras. Vienas šio renginio iniciatorių buvo tautodailininkas, medžio drožėjas, Vytautas Majoras, tuo metu aktyviai dalyvavęs Liaudies meno draugijos (dab. Lietuvos tautodailininkų sąjungos) Žemaitijos skyriaus veikloje. Memoriale pastatyta trisdešimt 5-8 metrų aukščio medžio skulptūrų, kuriose įamžinti visi keturiasdešimt du tragiškai žuvusieji.

Šalia piliakalnio 1984 metais buvo įkurtas muziejus. Kuriame buvo pristatoma Ablingos tragedijos istorija, buvo sukaupta nemažai su tragedija susijusių eksponatų. 1993 m. muziejus buvo uždarytas, o laikui bėgant jo pastatas nugriautas. Dalis muziejuje saugotų eksponatų buvo perduota Vytauto Didžiojo karo muziejui Kaune. Gargždų krašto muziejus kreipėsi į minėtą muziejų su prašymu grąžinti mūsų krašto istorijai svarbius su Ablingos tragedija susijusius eksponatus. Nors iš buvusio Ablingos muziejaus rinkinių išliko mažai sukauptų eksponatų, tačiau Gargždų krašto muziejus atgavo 6 Ablingos memorialo skulptūrų projektus, pagal kuriuos anuomet buvo sukurtos didelės 5-8 metrų dydžio skulptūros po atviru dangumi.

Minėdami Ablingos tragedijos metines būtinai pagerbkime ir prisiminkime jos aukas, kad ateityje daugiau nepasikartotu panašios tragedijos, kurias Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu labiausiai sąlygojo abiejų tuo metu Europoje egzistavusių totalitarinių režimų – Nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos – antihumaniška prigimtis.