Naujienos

Antano Dibisterio jubiliejus

Šiandien minime pedagogo, šaulio, atsargos karininko ir visuomenės veikėjo Antano Dibisterio 120 metų jubiliejinę gimimo sukaktį.

Gimė 1904 m. birželio 12 d. Gargždų valsčiaus Gribžinių kaime. Juozapo ir Onos Dibisterių šeimoje, kuri save kildina iš 1812 m. Lietuvoje pasilikusio Napoleono kariuomenės kario. Iš 14 Juozapo ir Onos Dibisterių vaikų užaugo 10, kurie aktyviai dalyvavo jaunųjų ūkininkų veikloje, konkursuose, jaunalietuvių, pavasarininkų, moterų katalikių draugijose.

Antanas Dibisteris mokėsi Kvietinių pradinėje mokykloje, vėliau Kretingos progimnazijoje. Studijavo Telšių mokytojų seminarijoje. Mokydamasis seminarijoje 1927 m. įstojo į Lietuvos Šaulių sąjungą ir priklausė iki jos panaikinimo 1940 m. liepos mėn. 1928 m. rudenį įsidarbino Alsėdžių (Plungės r.) pradinėje mokykloje mokytoju. 1929 m. baigęs seminariją įgijo pradinių klasių mokytojo cenzą. Įsijungė į visuomeninį gyvenimą. Vėliau mokytojavo Virkšų (Plungės r.) pradinėje mokykloje, pusantrų metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje, baigė kariūnų aspirantų kursus ir gavo atsargos leitenanto laipsnį. Grįžęs iš kariuomenės, buvo paskirtas į Kartenos pradinę mokyklą, kurioje nuo 1933 m. rugsėjo 1 d. dirbo vedėju, organizavo valsčiaus mokytojų konferencijas. Dalyvavo visuomeninėje veikloje, režisavo suaugusiųjų saviveiklos vakarus, organizavo kultūros renginius.

1934 m. vedė mokytoją Pauliną Velžaitę (1913–2002 m.), su kuria XX a. 4 dešimtmetyje susilaukė trijų dukrų: Nijolės, Vidos ir Aldonos. Vidurinioji Vida mirė nesulaukusi metų.

Antanas Dibisteris nuo 1936 m. buvo Kartenos šaulių būrio vadu; 1929–1937 m. priklausė organizacijai „Jaunoji Lietuva“, 1935 m. paskirtas minimos organizacijos Kartenos apylinkės vadu; nuo 1933 m. dirbo Lietuvių Tautininkų sąjungoje. 1940 m. liepos 13 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Kretingos aps. skyriaus. Sušaudytas 1941 m. birželio 24–25 d. Rainių miške (Telšių aps.).

1990 m. lapkričio 14 d. Antano Dibisterio vardu pavadintas Kartenos šaulių būrys, Kartenos mokyklos muziejuje įrengta memorialinė ekspozicija. 

Literatūros sąrašas

Įspūdžiai iš Alsėdžių sporto bei dainų šventės, Karys, 1930, nr. 22, p. 441;

KAZLAUSKIENĖ E., KANARSKAS J., Dibisteris Antanas, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2018 11 20 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.kretvb.lt/personalijos/dibisteris-antanas/> [žiūrėta 2024 m. birželio 7 d.];

Lietuviai tautininkai – komunistų kankiniai, Chicago, 1988, p. 40;

Lietuvos gyventojų genocidas: 1939-1941, 2-asis leid. t. 1, Vilnius, 1999, p. 234;

Mokytojo giminės istoriją saugo artimieji, Banga, 2013 10 23 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://gargzdai.lt/mokytojo-gimines-istorija-saugo-artimieji-4/> [žiūrėta 2024 m. birželio 7 d.];

Mokytojas, šaulys Antanas Dibisteris, Juozo, g. 1904 m., Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyvas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://lyavaizdai.archyvai.lt/vaizdai/3/p7670/doc8207> [žiūrėta 2024 m. birželio 7 d.];

NORKEVIČIUS J., BRAZAITIENĖ V., Mokytojas – Rainių kankinys, Voruta, Vyr. red. J. VERCINKEVIČIUS, Nr. 20 (784), 2013 09 28, p. 9.

Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė. Sud. A. LIEKIS, Vilnius, 1993, p. 144;

VILUCKAS J., A., Kas jį pažinojo, niekada nepamirš: mokytojui Antanui Dibisteriui atminti, Švyturys, 1994 05 25, Nr. 42, p. 2;

VILUCKAS J., A., Mokytojas Antanas Dibisteris, Švyturys, 1990 12 15, Nr. 101, p. 2;

Žemaičių kankiniai: Rainių miškelio tragedija 1941.VI.24-25, Vilnius, 1991, p. 46-47.