Naujienos

Gargždai ir 1863–1864 m. Lenkijos–Lietuvos sukilimas

Šiandien sukanka lygiai 161 metai nuo to momento kai 1863 m. sausio 22 d. Varšuvoje prasidėjo 1863–1864 m. buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo iš Rusijos imperijos sukilimas. Jam įsiliepsnoti prielaidas sudarė Centrinės ir Pietryčių Europos tautų išsivadavimo judėjimas, Rusijos imperijos susilpnėjimas po pralaimėto Krymo karo (1853–1856 m.), kovos dėl Italijos suvienijimo ir po 1861 m. baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje paskelbimo, vangiai ir valstiečiams nepalankiomis sąlygomis vykstančio išbaudžiavinimo proceso, stiprėjantis valstiečių judėjimas.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje aktyvūs sukilimo veiksmai prasidėjo 1863 m. vasario 1 d.

Nors apie 1863–1864 m. sukilimo metu vykusias kautynes Gargžduose ar dabartinio Klaipėdos rajono teritorijoje nėra išlikę žinių, tačiau yra žinoma, kad anuometinio Gargždų miestelio ir valsčiaus žmonės rėmė sukilėlius maistu, ginklais. Į sukilimą įsitraukęs Gargždų bažnyčios vikaras kunigas Izidorius Noreika. Jis buvo tapęs sukilėlių būrio vadu. Iš Lyduvėnų (dab. Raseinių r.) miestelio sakyklos paskelbė tenykščiams gyventojams manifestą, kviesdamas į sukilimą. I. Noreika po smarkaus ginkluoto pasipriešinimo prie Šačių (dab. Skuodo r.) bažnytkaimio buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę. 1863 m. spalio 7 d. buvo sušaudytas Telšiuose. Jo ir kito šalia užkasto sukilėlių būrio karo kapeliono Antano Gargaso palaikai 1922 m. buvo perkelti ir palaidoti Telšių katedros šventoriuje.

Po sukilimo uždaryta Gargždų parapijinė mokykla (įkurta XVII a. II p.). 1865 m. carinė valdžia Gargžduose atidarė valdišką pradžios mokyklą, kurioje ilgai mokyta vien rusiškai. Rusų valdžiai uždraudus lietuviškus spaudinius, išsiplėtė knygnešių, gabenusių Mažosios Lietuvos spaustuvėlėse spausdintus lietuviškus leidinius per sieną ir platinusių Lietuvoje, judėjimas. Per Gargždų valsčių ėjo keletas svarbių knygnešių kelių.

Paminėti su Gargždais susiję 1863–1864 m. sukilimo ir po jo sekusių pasekmių epizodai yra tik maža detalė didžiulės buvusioje Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje vykusių geoplitinių procesų mozaikos dalis. Deja, sukilimas buvo numalšintas ir atnešė sukilusioms tautoms ilgus dešimtmečius trukusią dar stipresnę carinės Rusijos priespaudą. Tačiau susiklosčius palankioms geopolitinėms aplinkybėms po Pirmojo pasaulinio bent lietuvių ir lenkų tautos, nepaisant didelės abipusės priešpriešos ir buvusių unijinių ryšių nutraukimo, atkūrė savo valstybingumą. Deja, kitoms buvusios Abiejų Tautų Respublikoms tautoms: baltarusiams ir ukrainiečiams; savo šanso pirmą kartą sukurti nepriklausomas valstybes teko laukti iki pat XX a. pabaigos.

Šiemet minėdami šią lenkų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių tautoms svarbią 161 metų sukaktį prisiminkime iš Gargždų kilusį dvasininką, tapusį vienu iš sukilėlių vadų bei nepamirškime lietuvių ir artimiausių kaimyninių tautų bendros laisvės kovų istorijos, kuri anuomet ir šiais laikais parodo neįkainojamą laisvės vertę.