Naujienos

Gargždų garbės piliečio Česlovo Tarvydo gimimo diena

 Šiandien minime Lietuvos ir Klaipėdos rajono savivaldybės politinio bei visuomenės veikėjo, Gargždų garbės piliečio Česlovo Tarvydo 90 metų jubiliejinę sukaktį.

Č. Tarvydas gimė 1935 m. sausio 24 d. Šalpėnuose, vėliau šeima įsikūrė Šermukšnių kaime, ūkininkavo 13 hektarų žemėje. Šeimoje buvo aštuoni vaikai, bet du mirė vaikystėje. Tėvas mirė dar nacistinės Vokietijos okupacijos metais.

Iš Priekulės geležinkelio stoties 1952 m. rugpjūčio 5 d. dalis Tarvydų šeimos kartu su Česlovu buvo ištremta į Sibirą. Iš Žemaitijos į Krasnojarską tada pajudėjo keturi žmonių prikimšti vagonai. 1953 m. kovo mėnesį žuvo Česlovo brolis Pranas Tarvydas-Sakalas – Geležinio Vilko būrio skyriaus vadas. Jo ir kartu žuvusių partizanų kūnai buvo sumesti Priekulėje, buvusios MGB būstinės kieme, ant grindinio. Tremtyje Česlovas dirbo sunkų darbą plytinėje iki sugrįžimo 1957-aisiais į gimtąjį kaimą. Grįžęs iš pradžių dirbo vairuotoju, 1972 m. baigė Rietavo žemės ūkio technikumą ir įgijo mechanizatoriaus specialybę. Vėliau ne vieną dešimtmetį vadovavo Gargždų gaisrinei.

Atgimimo laikotarpiu nuo 1989 m. Česlovas atkakliai rūpinosi kryžiaus „Tautos skausmui atminti“ Gargžduose pastatymu, atminimo paminklų bei partizanų žuvimo ir palaidojimo vietų rajone įamžinimu – visa tai buvo nuolatinėje veiklaus gargždiškio dienotvarkėje.

Česlovas Tarvydas 1990–1995 m. buvo Klaipėdos rajono tarybos deputatu, 1995–1997 m., o 1997–2019 m laikotarpiu šešias kadencijas buvo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariu. Visuomenininkas buvo vienas iš 2006 m. atidaryto Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus kūrėjų, Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jurgio Šaulio sūnėnas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus narys.

Tarvydų šeimoje visada buvo gerbiamas motinos brolio – garsaus prieškario diplomato ir politikos veikėjo, žymaus kultūrininko dr. Jurgio Šaulio iš Balsėnų atminimas. Iš užsienio pargabentą vertingą diplomato archyvą Č. Tarvydas perdavė Signatarų namams Vilniuje ir tai buvo paskata įsteigti atskiriems signatarams skirtas muziejaus sales.

Česlovui Tarvydui Gargždų miesto garbės piliečio vardas suteiktas 2009 m. – Lietuvos 1000-mečio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracijos 60-mečio ir Baltijos kelio 20-mečio metais. Česlovas Tarvydas mirė 2020 sausio 16 d.

Literatūros sąrašas

BUTKUVIENĖ V., Česlovo Tarvydo palikimas ateities kartoms: saugokite istorinę atmintį, Banga, 2021 03 15 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://gargzdai.lt/ceslovo-tarvydo-palikimas-ateities-kartoms-saugokite-istorine-atminti/> [žiūrėta 2025 m. sausio 21 d.].

Česlovas Tarvydas, Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka, 2022 02 01 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.gargzdaivb.lt/krastotyra/garbes-pilieciai/92/ceslovas-tarvydas:33> [žiūrėta 2025 m. sausio 21 d.].

Česlovas Tarvydas, Vikipedija Laisvoji enciklopedija, 2023 02 18 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Ceslovas_Tarvydas#cite_ref-1> [žiūrėta 2025 m. sausio 21 d.].

Mirė Garbės pilietis Česlovas Tarvydas, Mano Gargždai, 2020 01 16 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://mano-gargzdai.lt/component/k2/item/18758-mire-garbes-pilietis-ceslovas-tarvydas> [žiūrėta 2025 m. sausio 21 d.].

Mirė Klaipėdos rajono garbės pilietis, AtviraKlaipėda.lt, 2020 01 17 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.atviraklaipeda.lt/2020/01/17/mire-klaipedos-rajono-garbes-pilietis/> [žiūrėta 2025 m. sausio 21 d.].

Netekome Garbės piliečio Česlovo Tarvydo, Vakarų ekspresas, 2020 01 16 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://ve.lt/naujienos/visuomene/in-memoriam/netekome-garbes-piliecio-ceslovo-tarvydo-1767190> [žiūrėta 2025 m. sausio 21 d.].

Nuotraukos iš Gintarės Sargūnaitės asmeninio archyvo ir A. Valaičio (iš „Bangos“ archyvo).