Naujienos

Šiandien minime lietuvių literatūrologo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaras, Gargždų garbės piliečio Jono Lankučio 100 metų jubiliejinę sukaktį.

J. Lankutis gimė 1925 m. vasario 8 d. Gargžduose, kur baigė progimnaziją. 1948 m. įstojo į Vilniaus universitetą, studijavo lietuvių literatūrą. 1950–1953 m. dirbo savaitraščio Literatūra ir menas redakcijoje. 1953 m. baigęs Vilniaus universitetą mokslus tęsė SSRS Mokslų akademijos M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto aspirantūroje ir 1956 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. Nuo 1956 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (iki 1990 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas), o nuo 1957 m. vadovavo Tarybinės literatūros skyriui. 1984–1992 m. buvo minėto instituto direktorius. 1975 m. įgijo habilituoto humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1985 m. LSSR mokslų akademijos tikrasis narys.

Kartu su akademiku K. Korsaku 1968 m. redagavo „Lietuvių literatūros istorijos“ IV tomą, parašė didelių literatūrologijos darbų: 1963 m. „Literatūra ir humanistiniai idealai“, 1971 m. „Eduardo Mieželaičio poezija“, 1973 m. „Vinco Mykolaičio-Putino kūryba“. Didžiausias mokslininko įnašas – į dramaturginio pobūdžio literatūros tyrinėjimus – parengė monumentalius dramaturginės literatūros studijų darbus: 1979 m. „Lietuvių dramaturgijos raida“, 1983 m. „Lietuvių tarybinė dramaturgija“.

XX a. 6–7 dešimtmečio kritikos straipsniuose (rinkiniai Lietuvių dramaturgija: Kritikos etiudai 1958, Socialistinis realizmas lietuvių literatūroje 1959, Literatūra ir humanistiniai idealai 1963) yra tam metui būdingo primityvaus sociologizmo, bet skatinamas literatūros atsinaujinimo procesas, pabrėžiama konfliktiškumo svarba dramaturgijoje.

Nuo XX a. 8 dešimtmečio literatūrologinėse studijose literatūros procesą traktavo kaip nacionalinių tradicijų tąsą ir tautinės savimonės pasireiškimą. Pabrėžė etinę, auklėjamąją literatūros funkciją, humanistinių vertybių svarbą kūrinio meniškumui. Daugiausiai tyrė dramaturgijos žanrą.

Akademiko veikalai buvo įvertinti Lietuvos valstybinėmis premijomis. 1995 m. buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. Jono Lankutis mirė 1995 m. kovo 5 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Po akademiko mirties 2000 m. Klaipėdos rajono savivaldybės viešajai bibliotekai buvo suteiktas Jono Lankučio vardas. Literatūrologui Gargždų miesto garbės piliečio vardas suteiktas 2003 m. rugpjūčio 11 d.

Mantas Užgalis, Gargždų krašto muziejaus muziejininkas (istorikas)

Literatūros sąrašas

 BALIUTYTĖ E., Jonas Lankutis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XI, Vilnius, 2007, p. 506. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-lankutis/> [žiūrėta 2025 m. vasario 6 d.].

Jonas Lankutis, Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka, 2022 02 01 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.gargzdaivb.lt/krastotyra/garbes-pilieciai/92/jonas-lankutis:23> [žiūrėta 2025 m. vasario 5 d.].

Jonas Lankutis, Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 2, Vilnius, 1986, p. 478

Jonas Lankutis, Vikipedija Laisvoji enciklopedija, 2023 02 17 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Lankutis> [žiūrėta 2025 m. vasario 7 d.].

KALĖDA A., Literatūros tarnas ir šeimininkas, Jonas Lankutis literatūros kasdienybėje, sud. D. Mitaitė, Vilnius, 2006, p. 13–22.