Naujienos

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus pastatų kompleksas pastatytas 1909 m. Jame iki 1944 m. veikė žandarmerija. Kas dirbo ankstyvuoju laikotarpiu nežinome. Aiškesnis yra tik Antrojo pasaulinio karo tarpsnis: 1942-1943 m. Priekulės žandarmerijoje dirbo žandaras Emil Josuttis.

Atsitiktinumas lėmė, kad 2013 m. vasarą, tveriant muziejaus tvorą, grąžtas užkabino užkasto katilo dangtį. Taip buvo rasti žandaro šeimos indai, paslėpti 1944 m., prieš šeimai pasitraukiant į Vakarus. Iš pradžių spėliojome, kam priklausė indai - žandaro kaimynui dantistui Endriutaičiui ar pačiam E. Josuttis. Mįslę išsprendė Saulius Ruibys, prieš kelis metus apsilankęs mūsų muziejuje. Jis gerai pažinojo žandaro dukrą Irene. Nusprendėme pabendrauti su ja per Skype programą, parodėme indų vaizdus, kuriuos pamačiusi Irene patvirtino, kad tai tikrai jų šeimai priklausę indai. Po metų jai apsilankius muziejuje vieną lėkštę padovanojome. Tada ir gimė mintis parengti parodą, kurioje ne tik būtų rodomi netikėtai atrastieji indai, bet ir pasakotų apie žandaro ir jo šeimos istoriją. Parašytame laiške dukra Irene papasakojo, kad policijos vachmistras  Emil Josuttis (1900-1943) gimė ir užaugo Vilkyškiuose. 1934 m. jis vedė Lydia Schapals (1913-2006) iš Šilutės. Jie susilaukė trijų vaikų: sūnaus Arved (1936) ir dviejų dukrų Irene (1938) ir Brigitte (1942). 1930 m. Pagėgiuose jis dirbo Lietuvos pasienio policijoje - jodamas ant žirgo saugojo šalies sieną palei Nemuno krantus.

 1937 m. Emil Josuttis buvo perkeltas į Klaipėdos policijos padalinį. Po 1939 m. įvykių, kai Klaipėdos kraštą vėl užvaldė vokiečiai, pareigūnai buvo verčiami tapti Nacių partijos nariais.  Emil Josuttis nesutiko, priešinosi, tvirtai laikėsi savo nuostatų ir niekada neprisidėjo prie Nacių partijos. Tuo metu, kai jis dirbo pasienio policijoje Gargžduose, 1941 m. birželį prasidėjo žydų žudymai, už kuriuos buvo atsakinga SS komanda iš Tilžės. Policininkams iš įvairių Klaipėdos padalinių, tarp jų ir Emil Josuttis, taip pat buvo įsakyta prisidėti. Tačiau, nebijodamas pasekmių, jis atsisakė žudyti ir šaudyti. Neįtikėtina, bet Emil nieko nenutiko, niekas už nepaklusnumą nenubaudė, visa tai liko paslaptyje, vėliau nebuvo paminėta oficialiose ataskaitose. 1942 m. jis buvo perkeltas į žandarmeriją Priekulėje. Čia, toliau nuo sukrečiančių įvykių Klaipėdoje, Emil Josuttis su šeima buvo labai laimingas. Likimo ironija, kad jo gyvenimas turėjo baigtis čia, Priekulėje, po lemtingo šūvio.

Tragedija įvyko 1943 metų liepos 13 dieną, kai Emil Josuttis su savo kolega Heinrich Silkeit vyko į Svencelę apklausti įtariamojo Hans Gedeit, kuris buvo įtariamas dėl ginkluoto nusikaltimo. Kai jie atvyko į Svencelę, Hans Gedeit iš pasalų šovė į juos ir nužudė Emilį Josuttį, o jo kolegą sunkiai sužeidė. Hans Gedeit buvo persekiojamas ir vėliau kareivių nušautas. Emil Josuttis buvo palaidotas vietinėse evangelikų liuteronų Elniškių kapinėse. Našlė Lydia su trimis vaikais ir toliau gyveno tame pačiame name Priekulėje. Tik vienas kambarys buvo naudojamas kaip žandarmerijos priimamasis, o visos kitos patalpos, priestatai ir sodas priklausė našlei ir jos vaikams. 1944 metų rugpjūčio mėnesį, Priekulės gyventojai turėjo palikti savo namus ir bėgti į Vakarus. Prieš išvykdami, žmonės užkasė savo vertingus daiktus žemėje. Josuttis šeima, slėpdami savo turtą, sudėjo lėkštes, puodelius, kitus indus į didžiulį metalinį skalbimo katilą ir užkasė savo kiemo sode, netoli tvoros, kuri ribojosi su dantisto Endruteit sklypu.

Kaip jau minėta, idai netikėtai buvo rasti 2013 m., kai tveriant muziejaus tvorą buvo užkabintas katilo dangtis. Katilo būta sunkaus, dedant į duobę jis, matyt, buvo stipriai krestelėtas, todėl apatiniai indai sudužo. Tiriant indų markes, nustatyti Vokietijos žemių, Čekoslovakijos, Austrijos, Lenkijos, Japonijos bei Prūsijos fabrikų indų gamintojai.

S. Vinciūnienė, filialo Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje vadovė