Naujienos

Lietuvos heraldikos komisija patvirtino Gargždų miesto herbą

Prieš 26 metus, 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento aprobavo (patvirtino) dabartinį Gargždų miesto herbą[1].

Pirmą kartą istorijoje 1792 m. vasario 24 d. Gargždams laisvojo miesto teises ir herbą suteikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Privilegijos originalas neišliko. Seniausiu žinomu herbo piešinio variantu yra laikomas jo spalvotas piešinys Lietuvos metrikoje esančiame Gargždų savivaldos privilegijos nuoraše. Pagal to meto supratimą laurų vainiku apsuptas gulsčias kalavijas turėjo simbolizuoti išsikovota savivaldos pergale apvainikuotas kovas. Deja, dar tais pačiais metais žlugo Gargždų savivalda, nes Targovicos konfederacija (1792–1793 m.), po to ir Gardino seimas (1793 m.) panaikino 1791 m. miestų įstatymą kartu su 1791–1792 m. duotomis miestų privilegijomis. 1795 m. žlugo ir Lietuvos – Lenkijos valstybė. Gargždų herbas buvo užmirštas ilgam laikui. Pirmą kartą buvo atkurtas 1970 m. Anot heraldikos ekspertų, pastarasis herbo variantas buvo sukurtas pasinaudojus klaidingu Marijano Gumovskio piešiniu, pakeičiant herbo kompoziciją ir spalvas: laurų šakelės buvo nuspalvintos geltona spalva, kalavijas – baltai. Po 1970 m. vykusios Respublikinės dainų šventės herbas buvo uždraustas. Galiausiai remiantis Lietuvos Metrikos duomenimis, istorinis Gargždų miesto herbas buvo atkurtas 1989 m. Herbo etalono autorius – dailininkė Laima Ramonienė. Tais metais herbo etaloną patvirtino Lietuvos heraldikos komisija. 1997 m. minima dailininkė padarė naują spalvinį herbo etaloną, vietoje baltos ir geltonos spalvos panaudojo sidabrą ir auksą. Perpieštą herbą Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1997 m. spalio 23 d.[2], o 1997 m. gruodžio 2 d. jį Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1464.[3].