Naujienos

Jurgis Šaulys (gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose, Švėkšnos valsčiuje, Raseinių apskrityje – mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane, Šveicarijoje) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras surašęs Nepriklausomybės Aktą.

Išsilavinimas

Jurgis Šaulys (tikroji pavardė – Šiaulys) gimė 1879 m. gegužės 5 d.  Švėkšnos valsčiuje, Balsėnų kaime, smulkių valstiečių Teodoro ir  Domicelės Šiaulių šeimoje. Kai Jurgiui suėjo šešeri metai, mirė jo mama, gimdydama antrąjį vaiką – seserį Janiną. Našliu tapęs tėtis Teodoras vedė antrą kartą.  Naujoji žmona Liudvika buvo išsilavinusi ir suprantanti mokslo svarbą moteris, tad kiek galėdama pramokė skaityti  Jurgį. Ši ir kita palanki priežastis ta, jog,  Balsėnai, buvo pačiame carinės Rusijos ir Vokietijos „parubežyje“ turėjo nemenkos įtakos J. Šaulio veiklai, tautiniam apsisprendimui, mokslams ir europietiškai jo orientacijai.

Būdamas aštuonerių, J. Šaulys pradėjo mokytis Kaltinėnų daraktorių mokykloje (slapta, valstiečių išlaikoma parengiamoji mokykla). Prasimokęs joje mažiau kaip pusmetį, po metų pradėjo mokslus Palangos progimnazijoje. Tada  mokykla buvo viena žinomiausių visoje Lietuvoje, daugelis jos moksleivių vėliau studijuodavo Kauno kunigų seminarijoje. Vienu metu joje mokėsi nemažas būrys būsimų Lietuvos valstybės veikėjų. Tarp jų – Kazimieras Steponas Šaulys, Steponas Kairys, Antanas Smetona ir Jurgis Šaulys, kurie 1918-aisiais kartu pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Baigęs mokslus Palangoje įstojo į Vilniaus vyskupijos kunigų seminariją. Čia J. Šaulys pasižymėjo ne tik gabumu mokslui, bet ir aktyvia visuomenine veikla. Tačiau būdamas trečiame kurse iš seminarijos buvo pašalintas galimai dėl ligos, nors  beveik visuotinai sutariama, kad tikroji pašalinimo priežastis – tautinė veikla. J. Šaulys, būdamas aktyvus, principingas ir mokantis aplink save suburti žmones, turėjo būti tikras kliuvinys tiek seminarijos vadovybei, tiek vietos valdžiai.

1903 m., gavęs paramą, J. Šaulys išvyko į Berną Šveicarijoje. Pradėjo studijuoti Berno universitete ekonomiką. Kadangi besimokydamas užsienyje nenutraukė visuomeninės veiklos, todėl pirmųjų metų kurso taip ir nebaigė, ir į universitetą teko stoti iš naujo, kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu.

Spaudos Darbuotojas

Jurgis Šaulys dar besimokydamas Palangos progimnazijoje, dalyvavo slaptame lietuvių moksleivių būrelyje, kuriame pamilo lietuvių literatūrą, lietuvių kalbą, o mokydamasis Vilniaus vyskupijos  kunigų seminarijoje jau pats subūrė lietuvių klierikų būrelį, įkūrė draugiją, kuri slaptai skaitė ir platino rusų uždraustą lietuvišką spaudą, knygas. 1900 – 1901 m. suorganizavo Vilniuje slaptus lietuvių kalbos kursus, kuriuose pats dėstė lietuvių kalbą.

Rašė į lietuvišką spaudą: „Vienybė Lietuvininkų“ (JAV), „Tėvynės sargas“, „Žinyčia“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Darbininkų balsas“, „Gazeta Wileńska“, „Draugas“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų senovė“ ir kt. Redagavo „Varpą“, „Ūkininką“, „Naujienas“ (1903–1904 m.), „Lietuvių žinias“ (1914–1915 m.), „Klaipėdos žinias“ (1924 m.), „Lietuvos keleivį“ (1924 m.), „Memel-Zeitung“ (1924–1925 m.) ir kt.

Į lietuvių kalbą išvertė Sofoklio „Antigonę“ (1903 m.), V. Krakovskio „Naująją Zelandiją“ (1905 m.), Eschilo dramą „Prikaltas Prometėjas“ (1905 m.), „Kas tie socialdemokratai?“ (1906 m.), „Nihilistai“ (1913 m.). Vertė į lietuvių kalbą lenkų archeologo L. Kšivickio, su kuriuo per vasaros atostogas yra tyrinėjęs Lietuvos piliakalnius, veikalą „Žemaičių senovė“.

Prisidėjo prie pasikalbėjimo knygelės „Kalbėk angliškai“ (1945 m.) sudarymo. Dr. Jurgis Šaulys buvo didelis bibliofilas. Yra tvarkęs rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvo biblioteką (1902–1903 m.). 644 senus spaudinius, susijusius su Lietuvos istorija, jis yra padovanojęs VDU (1938 m.). 1952 m. jo biblioteką ir dalį archyvo įsigijo Pensilvanijos universitetas Filadelfijoje (JAV), kitą dalį archyvo, kuriame daugiausia asmeniniai J. Šaulio dokumentai, 2000 m. giminaičių perduoti  Signatarų namų muziejui Vilniuje.

Valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas

 J. Šaulys aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime. Nuo 1902 m. iki 1904 m. buvo Lietuvos demokratų partijos narys, padėjo parengti šios partijos programą, tačiau 1904 m. vasarą iš šios partijos pasitraukė ir vėlesniais metais jokioje partinėje veikloje daugiau nebedalyvavo.

1912 – 1915 m. Vilniuje dirbo žemės ūkio banko finansininku. 1915 – 1918 m. dalyvavo įvairių konferencijų ir pasitarimų, kuriuose buvo aptariami Lietuvos valstybingumo atkūrimo klausimai, darbe. Jis buvo ir 1916 m. Lozanoje vykusios Pavergtųjų tautų konferencijos, 1917 m. Stokholme vykusios Rusijos bei Amerikos lietuvių konferencijos dalyvis.

J. Šaulys prisidėjo, kad būtų įsteigta Lietuvos draugija nukentėjusiems nuo karo, agronomijos teisėms ir pagalbai teikti organizacija, aktyviai dalyvavo Vilniaus piliečių komiteto veikloje.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje įvykusioje Lietuvių konferencijoje J. Šaulys buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, šios Tarybos generaliniu sekretoriumi ir pirmuoju vicepirmininku, o 1918 m. vasario 16 d.  surašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kurį kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė.

1918 – 1923 m. ir 1927 – 1946 m. J. Šaulys dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Jis buvo pirmasis Lietuvos valstybės nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijoje (1918 – 1919, 1931 –1938 m.), Šveicarijoje (1919, 1939 – 1946 m.), Italijoje (1921 –  1923 m.), Vatikane (1927 – 1931 m.), Lenkijoje (1938 – 1939 m.).

Atminimas

• Jurgio Šaulio gimtinėje pastatytas koplytstulpis (1989 m., skulptorius V. Savickis).
• Išleistas informacinis lankstinukas „Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras diplomatas Jurgis Šaulys” (1989 m., sudarytojas V. Serapinas).
• Išleistas pašto ženklas su J. Šaulio atvaizdu (1996 m., Lietuvos paštas).
• Veiviržėnų miestelyje J. Šaulio vardu pavadinta gimnazija.
• Veiviržėnų miestelyje J. Šaulio vardu pavadinta gatvė.
• Išleista knyga „Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys“ (2016 m., autorius V. Plečkaitis).
• „Signato“ -  Lietuvos 100-ečio šriftas, atkurtas pagal Nepriklausomybės Akto rankraštį (2018 m., kūrėjai dizaino agentūra FOLK).
• 2019 m. birželio 29 d. įsteigta Jurgio Šaulio draugija, kurios pagrindinis tikslas yra puoselėti ir garsinti vieno ryškiausių Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų, 1918 m. Nepriklausomybės akto signataro, pirmojo oficialaus Lietuvos diplomato dr. Jurgio Šaulio atminimą.

Video - virtuali paroda "Dr. Jurgis Šaulys".

Nuotrauka

Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras J. Šaulys (šeštas iš kairės), įteikęs Lenkijos prezidentui skiriamuosius raštus (1939, Varšuvos karalių pilis; Nacionalinis skaitmeninis archyvas). Šaltinis LCVA