Naujienos

 NUOTRAUKŲ PARODA, SKIRTA ESTRADOS ATLIKĖJO, ARVYDO PALTINO GIMTADIENĮ PAMINĖTI

Arvydas gimė 1933 m. rugpjūčio 6 dieną Lankupiuose, name, kur gyveno seneliai  iš mamos pusės. Senelis, Jurgis Karalius buvo siuvėjas, vedęs  13 metų jaunesnę butelninkę Maria Bertę,  paveldėjusią 4 ha ūkį. Arvydo senelė iš tėvo pusės Maria Paltinaitė tarnavo pas Lankupių laukininkus, žvejus. Sūnų Martyną Paltiną augino viena. Arvydo mama Maria anksti neteko tėvo, ištekėjo už Paltino sulaukusi 30-ties. Arvydo tėvas Martynas Paltinas gimė Stonaičiuose,  1901 m. Jis baigė Stonaičių liaudies mokyklą, dalyvavo „Santaros“ draugijos veikloje. Buvo Priekulės laiškanešys, Agluonėnų pašto viršininkas, priklausė Šaulių sąjungos Vanagų skyriui. 1935 metais laimėjo loterijoje 10000 litų, nusipirko sodybą su 8 ha dirbamos žemės ir 4 ha pievų Kantainiuose.1939-aisais buvo persekiojamas už lietuvišką veiklą, vėliau paimtas į Vermachto darbo batalioną,  buvo patekęs į amerikiečių nelaisvę. 1949 m. grįžo sužeistas, sunkiai valdė 3 pirštus.

Tėvui išvykus į karą Arvydas  meistraudavo tėvo dirbtuvėse, patobulindavo, taisydavo buities prietaisus,- jam buvo likęs varstotas, kurį panaudodavo kūrybiškai.

Tėvų sodyba buvo malūnininko Jono Genio kaimynystėje. Arvydas pasitelkęs draugus į pagalbą Jurgį Naujoką, Artūrą Lipšių, Norbertą Cebedį, brolius Bandžerus savo tėvų sodyboje pastatė vėjo malūną. Malūnas buvo dviejų aukštų su keturių menčių vėjaračiu, kurį buvo galima atgręžti į vėją. Arvydas pats iškalė girnas, kurias rado ūkyje. Būsimas estrados atlikėjas vaikystėje norėjo tapti malūnininku, tačiau tėvas tam užprotestavo ir liepė mokytis gimnazijoje.

Gabumai muzikai atsiskleidė nuo vaikystės,- giedojo Vanagų bažnyčios chore, padėdavo diakonui Jurgiui Sprogiui per pamaldas skambindamas mandolina, galėjo išgirdęs melodiją ją atkartoti muzikos instrumentu.  Su bažnyčios choru važinėdavo į kitas parapijas, giedojo kapinių šventėse.

Baigęs Agluonėnų pradžios mokyklą, vėliau Priekulės progimnaziją  Arvydas įstojo į Juozo Karoso muzikos mokyklą. Nuo 1950-1954 m. mokėsi chorvedybą pas mokytoją Klemensą Griauzdę. Baigęs pradėjo dirbti pagal specialybę. Nuo 1954-ųjų buvo Klaipėdos miesto kultūros namų meno vadovas ir dėstė muzikos mokykloje. 1955-1958 m. studijavo Vilniaus valstybinėje konservatorijoje. Mokantis ne kartą teko išgirsti, kad neva esantis fašistas ir dėl to išgyventi. Nors Paltino suburtas ir vadovaujamas, turbūt, pirmasis klaipėdietiškas ansamblis „Kopų balsai“ 1971-1982 m. tapo labai populiarus, tačiau ne kartą Arvydui yra tekę aiškintis dėl repertuaro Komjaunimo komitete, nes jis nusirašinėjo per Vakarų Vokietijos radiją atliekamas populiarias dainas, atkurdavo jas, o šios dainos buvo laikomos keliančios grėsmę socialistiniam režimui.  Išugdė solistus : Nelly Paltinienę, Eugenijų Ivanauską, Edmundą Kučinską ir kitus. 1960-aisiais tėvams išvykus į Vokietiją Arvydo Paltino veikla susidūrė su įvairiais apribojimais,  estrados grupės niekas neleido vykti gastrolių, nors kitos estrados grupės vykdavo. Tai apsunkino muzikinį gyvenimą, toks draudimas, matyt, skirtas, nes ansamblio vadovo tėvai gyveno Vakarų Vokietijoje.

Galbūt tai lėmė, o gal reikalinga pagalba tėvams senatvėje, kad 1982 m. Arvydas su žmona Nele Paltiniene taip pat persikėlė gyventi į Vokietiją, Manheiną. Dirbo Vasario 16-osios gimnazijoje, kur apie jo veiklą buvo rašoma gimnazijos metraščiuose. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dažnai atvažiuodavo koncertuoti į Lietuvą.         

Pasak sesers Onos Greivienės dukros, Irenos Juciuvienės Arvydas jau dirbdamas Klaipėdoje dažnai atvykdavo į tėvų sodybą ir tada, kai tėvai buvo išvykę Vokietijon.  Sodyboje gyveno Arvydo sesuo Ona, atvykęs kompozitorius  darbuodavosi, nemažai padėdavo ūkio darbuose.  Irena dar buvo maža, bet pamena kaip  kartu su dėde Arvydu tvėrė naują sodybos tvorą. Pamena, kad iš Klaipėdos buvo pirktas ir parvežtas pianinas Petroff, kuriuo grojo atvykęs dėdė Paltinas ir stovėjo senajame tėvų name, kol jis nebuvo nugriautas. Arvydas buvo laukiamas svečias. Atvykęs visada aplankydavo savo sodintą ąžuolą prie tėvų sodybos (kuris išlikęs iki šiol, nors sodyba ir nugriauta) ir Kantvainų kapinaites, kuriose palaidota Maria Berte Karalius (senelė iš mamos pusės). Arvydas turėjo gabumų technikai, nesiskirdavo su fotoaparatu, pradžioje  ZENIT, vėliau modernesniais fotoaparatais. Dirbdamas Vokietijoje turėjo galimybę prieiti prie modernesnių muzikos instrumentų bei muzikos kūrimo galimybių, kūrė elektroninę muziką, ko Lietuvoje dar nebuvo.

Paltino mama,- tipiška lietuvininkė, tvirta, išdidi, turėjusi  tvirtą nuomonę, dažnai Nelė Paltinienė savo lipšnumu, švelnumu būdavo Arvydo ir jo mamos taikytoja, tarpininkė. Vyrui išvykus į karą viena auginusi du vaikus ir prižiūrėjus ūkį. Nekalbi, daug ką laikanti savyje, nesiguodžianti ir nedejuojanti,-tokią savo močiutę prisimena Irena Juciuvienė, kuriai vaikystėje rašė laiškus į Vokietiją.

Martynas Paltinas (Arvydo tėvas). Nuo 1934-1939 dirbo Agluonėnų pašto agentūros vedėju. Paštą tuo metu perkėlė į raudonų plytų laiškanešių namą (buvusi Agluonėnų apylinkės taryba). Pašto agentūrai priklausė apylinkė su 15 kaimų ir 2500 gyentojų, buvo padalinta į 6 rajonus, kuriuos aptarnavo atskiras laiškanešys.  Vyrai važinėjo dviračiais, uniformuoti. 1938 m. Laiškanešiai 1933 m. įkūrė Agluonėnų dviratininkų draugiją, kuri vėliau  persiorganizuota į „Santaros“ skyrių. Draugijoje buvo skaitomi pranešimai apie sportą, rengiamos iškylos dviračiais, rengiamos varžybos su apdovanojimais. 1936 m. draugijos valdybon buvo išrinktas  Martynas Paltinas. Agluonėnų mokykloje 1934-1935 m. žiemą pašto agentūros vedėjo Martyno Paltino dėka buvo surengti lietuvių kalbos kursai suaugusiems. Kursai sutraukė nemažai apylinkės jaunimo. Be lietuvių kalbos buvo dėstoma geografija, istorija, aritmetika.

Parengta remiantis Irenos Juciuvienės atsiminimais, nuotraukos iš asmeninio Irenos Juciuvienės archyvo.

 Nuotraukų aprašymai:

1.Arvydas Paltinas šalia savvo malūno, 1954 m.

2. Paltinų šeima prie savo namo.

3. 1942-1943 m. Agluonėnų laiškanešys Martynas Paltinas su žmona.

4. 1941-1942 m. pašto agentūros vedėjas Martynas Paltinas su šeima.

5. Paltino jaunieji muzikantai Vokietijoje, Vasario 16-osios gimnazijoje.

6. Arvydas Paltinas su sesers dukra Irena.

7. Nežinoma vieta. Groja Arvydas Paltinas.

8. Arvydo Paltino muzikinė veikla 1970-1975 m.

9. Konferencija Vanagų bažnyčioje. Kunigas Emilis Bleiwisas bei penktas iš kairės A. Paltinas.

10. A. Paltinas savo namuose Vokietijoje, prie vargonų, 1994 m.

11. Arvydas Paltinas mamos gėlyne, 1951 m.

12. A. Paltinas su seserimi 1940 m.

13. 1987-ųjų vasaris. Su serimi Ona Greiviene.

14. 2002 m. Vytauto Kaltenio nuotrauka. A. Paltinas bute Manheime.

15. Arvydas Paltinas su seserimi.