Naujienos

Pirmosios masinės Lietuvos žydų žudynės Gargžduose

 Prieš 82 metus, 1941 m. birželio 24 d., Gargžduose buvo įvykdytos pirmosios masinės Lietuvos žydų žudynės. Jos laikytinos Holokausto pradžia vokiečių okupuotoje Lietuvos teritorijoje.

Pirmieji žydai Gargžduose apsigyveno dar XVI amžiuje, o 1639 m. Lenkijos ir Lietuvos karalius Vladislovas IV suteikė žydams pilietines teises ir privilegijas[1]. Holokausto išvakarėse Gargžduose gyveno apie 1000 (tai sudarė apie 30 proc. visų miestelio gyventojų) žydų. Kadangi Gargždai buvo Lietuvos-Vokietijos pasienyje, jie buvo užimti dar 1941 m. birželio 22 d. ir buvo viena pirmųjų Lietuvos gyvenviečių, į kurią įžengė vokiečių kariai.

Tos pačios dienos vakare į Gargždus atvyko policijos generolas majoras Franzas W. Stahleckeris, kuris įsakė vietos gestapo įstaigos viršininkui Hansui J. Böhme įvykdyti komunistų ir žydų žudynes. Birželio 23 d. ryte Vyriausioji reicho saugumo tarnyba Berlyne patvirtino Stahleckerio nurodymus. Tą pačią dieną Tilžės gestapas įsakė Klaipėdos pasienio policijos komisariato vadovui Erichui Frohwannui suimti visus Gargždų žydus ir komunistus. Tą dieną Gargžduose buvo suimti 200 vyrų ir apie 100 vaikų bei moterų. Moterys ir vaikai buvo uždaryti netoli Gargždų esančioje daržinėje. Tuo tarpu suimti vyrai buvo nuvežti prie Vokietijos sienos ir laikomi pievoje po atviru dangumi. Birželio 24 d. rytą į Gargždus atvyko Tilžės gestapo ir saugumo tarnybos bei Klaipėdos apsaugos policijos kadrai. Šių masinių žudynių metu  iš viso nužudyti 200 vyrų, kurių daugumą sudarė žydai, bei viena moteris, kuri buvo ištekėjusi už sovietų komisaro.

Po įvykusių vyrų žudynių likę žydų vaikai ir moterys buvo uždaryti Anelinio dvare, nutolusiame per kilometrą nuo Gargždų miesto. Rugsėjo mėnesio pradžioje Vėžaitinės miškė buvo nužudyti apie 100 moterų.  Likusios moterys ir vaikai buvo nužudyti rugsėjo mėn. viduryje tame pačiame Vėžaitinės miškė. Skaičiuojama, kad iš viso Holokausto metu buvo nužudyti apie 751 Gargždų ir apylinkių žydai[2].

Viena iš šeimų, kurios gyvenimą sugriovė Holokaustas, – Davido Lamo. Jis buvo Gargždų žydų bendruomenės narys, žydų pradžios mokyklos mokytojas. Jis taip pat vadovavo žydų vaikų chorui. Su visa šeima jis gyveno pačiuose Gargžduose, turėjo tris vaikus: Rakelę, Nathaną ir Jashą. Yra išlikę medžiagos, rodančios, kad Davido Lamo šeima artimai bendravo ne tik su miestelio žydų šeimomis, bet ir su lietuvių inteligentija: Kiaunėmis, Triušiais, Sadauskais ir kitais. Davidas buvo tarp pirmųjų Lietuvoje sušaudytų žydų 1941 m. birželio 24 d. Gargžduose. Deja, jo visi likę šeimos nariai taip pat tapo holokausto aukomis[3].

Todėl privalome prisiminti šią skaudžią datą, kad daugiau niekada niekas panašaus nepasikartotų. Taip pat, tai proga prisiminti iki II – ojo pasaulinio karo Lietuvoje gyvenusią gana skaitlingą savitas ir gilias istorines, kultūrines, religines tradicijas turėjusią žydų bendruomenę, kurios, deja, per karą beveik visos netekome.

Nuo rugsėjo 4 d. kviesime moksleivius ir mokytojus į filmo „19 876 žingsnių Aušvice-Birkenau“ filmo peržiūrą ir aptarimą. Plačiau susipažinti su sudėtingomis ir skaudžiomis Holokausto detalėmis.