Naujienos

1639 m. pirmosios Veiviržėnų bažnyčios fundacija

Šiandien sukanka 384 metai, kai 1639 m. birželio 30 d. buvo funduota ir tais pačiai metais pastatyta pirmoji Veiviržėnų bažnyčia.

XVI a. Veiviržėnus ir apylinkes aptarnavo 1529 m. pastatytos Rietavo bažnyčios kunigai. 30 km atstumu iki Rietavo bažnyčios, Žemaičių vyskupijos siekimas įtvirtinti po reformacijos atsigaunantį katalikų tikėjimą, plečiant bažnyčių tinklą tapo svarbiomis aplinkybėmis katalikų bažnyčią įkurti Veiviržėnuose.

Susiklosčius minimoms aplinkybėms 1639 m. birželio 30 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas IV Vaza suteikė fundacinę privilegiją ir skyrė išlaikymą Veiviržėnų bažnyčiai. Tais pačiais metais pirmąją bažnyčią pastatydino tuometinis Rietavo dvaro valdytojas, Rietavo seniūnas (tijūnas) Aleksandras Masalskis. Masalskių giminė jai išlaikyti skyrė 11 margų žemės plotą (1 margas – 0,71 ha). Pastatyta bažnyčia tapo Rietavo bažnyčios filija, iki 1785 m. turėjo Šv. Juozapo titulą. Veiviržėnų bažnyčia iš pradžių savo kunigo neturėjo, nes klebonija, skirta kunigo rezidavimui, buvo pastatyta kiek vėliau. Todėl kurį laiką maldos namus aptarnavo Rietavo kunigai. Abiejų Tautų respublikos valdovas Vladislovas IV Vaza 1641 m. rugsėjo 24 d. nauja privilegija Veiviržėnų bažnyčiai patvirtino Rietavo seniūno Aleksandro Masalskio skirtą 1 valaką žemės klebonijai pastatyti. Šiame dokumente, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose, Veiviržėnai įvardijami kaip miestelis[1].

Antrosios medinės bažnyčios statybos data istoriniuose šaltiniuose fiksuojama 1767 m. Sklypą bažnyčios statybai senosiose kapinėse skyrė Rietavo seniūnijos ir dvaro valdytojas Pranciškus Ksaveras Ogisnskis. Bažnyčia statyta už parapijiečių aukas, dalį lėšų skyrė diecezija.

1775 m. birželio 11 d. naujoji bažnyčia pašventinta, o 1795 m. liepos 23 d. Žemaičių vyskupas Steponas Giedraitis įsteigė Veiviržėnų parapiją, reformavo bažnyčiai skirtų žemių administravimą[2].

Senosios (pirmosios) bažnyčios šventoriaus vietoje apie 1791 m. pastatyta Šv. Jurgio koplyčia, iki XIX a. vidurio čia veikė kapinės[3].

Klebonaujant kun. Justinui Fedoravičiui 1859–1866 m. šventoriaus vakariniame pakraštyje maždaug 18 m nuo bažnyčios pastatyta akmenų mūro, vientiso tūrio, kvadratinė, dvitarpsnė varpinė.

1887 m. Veiviržėnų parapiją perėmęs kunigas Boleslovas Tamulevičius šventorių aptvėrė nauja skaldytų akmenų tvora. Priešais bažnyčios didžiąsias duris išmūryti degtų plytų centriniai vartai, jų viršuje iškelti trys cementiniai kryžiai. Įvairiose šventoriaus pusėse buvo treji varteliai: vieni į rytus, kiti – prie bažnyčios galo, treti – vakarinėje bažnyčios pusėje.

2009 m. pagal architekto P. Ramono projektą buvo atnaujintas bažnyčios fasadas ir atnaujinta stogo danga – anksčiau buvusią tradicinei žemaičių to meto architektūrai būdingą skiedrų dangą pakeitė skardinė[4].