Naujienos

1792 M. VASARIO 24 D. SAVIVALDOS PRIVILEGIJA GARGŽDAMS

Šiemet sukanka 232 metai nuo momento, kai 1792 m. vasario 24 d. Gargždams buvo suteikta magdeburginė miesto privilegija ir herbas. Tai įteisino gyvenvietės politinę ir ekonominę nepriklausomybę nuo šalia buvusio dvaro. 1791–1792 m. laikotarpiu magdeburginės teisės, be Gargždų, buvo suteiktos dar 21 jų neturėjusiam miesteliui. Šis miestietiškų privilegijų suteikimo bumas buvo Ketverių metų Seimo (1788–1792 m.), siekusio reformuoti ir nuo žlugimo išgelbėti Abiejų Tautų Respubliką, vykdytų reformų sudėtinė dalis.

Tiesa, išjudinti ir suaktyvinti ekonominį Gargždų gyvenimą būta bandymų ir kiek anksčiau. Antai 1782 m. sausio 5 d. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Gargždams prekybinę privilegiją, kuria buvo leista vietoj vieno prekymečio per metus rengti net septynis: kovo 4 d. (Šv. Kazimiero diena), balandžio 23 d. (Šv. Jurgio diena), birželio 24 d. (Šv. Jurgio atlaidai), rugpjūčio 10 d. (Šv. Lauryno diena), rugsėjo 29 d., per Sekmines ir Šv. Kalėdas. Tačiau vystytis prekybiniams santykiams trukdė Gargždų miestelio politinė ir ekonominė priklausomybė nuo dvaro. Leidimas bajorams vežti prekes be muitų, dvaro apsirūpinimas nuosavais amatininkais sudarė netolygias konkurencines sąlygas dvaro naudai, tuo pačiu smukdė vietos amatų plėtotę. Situaciją pakeisti turėjo 1792 m. vasario 24 d. Gargždams suteikta savivaldos privilegiją. Bet netrukus, žlugus Lenkijos ir Lietuvos valstybei, buvo panaikintos ir neseniai gautos privilegijos. XIX a. pr. Gargždų miestelio istorijoje galima vadinti ekonominio-socialinio nuosmukio laikotarpiu. Nuo XIX a. 4 deš. vėl ėmė atsigauti prekyba turguje, vėl imti organizuoti prekymečiai, vystytis amatai. Tokiu būdu Gargždai išlaikė ūkinio-ekonominio centro statusą apylinkėse.

Nors Gargždai pirmą kartą istorijoje 1792 m gavo miestietiškas savivaldos teises Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės saulėlydžio laikotarpiu ir negalėjo pasimėgauti tos privilegijos teikiamais privalumais, tačiau pats teisių suteikimo faktas įvyko per Ketverių metų Seimo periodą, žymėjusį ypatingą ryžtą ir norą reformuoti ir išgelbėti žlungančią valstybę. Taip pat svarbu atminti, kad šiuolaikinis miesto herbas yra sukurtas, kaip pavyzdžiu, remiantis anuometiniu kartu su savivaldos privilegija gautu herbu.

Naudoti šaltiniai:

1. Janina Valančiūtė. Gargždų miesto ir parapijos istorija. 2003.
2. Egidijus Miltakis (sudarytojas). Gargždų istorija LDK laikotarpiu. 2009.
3. Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“.
4. Gargždų krašto muziejaus skaitmeniniame fonde saugomi dokumentai ir fotonuotraukos.

Informaciją ruošė:

Gargždų krašto muziejaus muziejininkas (istorikas) M. Užgalis.