Naujienos

Šiaudiniai sodai kviečia užsukti į muziejų

Nuostabaus grožio šiaudiniai sodai papuošė Gargždų krašto muziejaus parodų sales. Prieš Velykas atidaryta doviliškės etnologės, tautodailininkės, pedagogės Dalios Lengvinaitės sodų paroda „Tarp dangaus ir žemės“ veiks iki gegužės 16 d.

Norisi paliesti

Dainų šventėje pamatytas šiaudų sodas lyg stebuklas stovėjo akyse kūrybiškai doviliškei Daliai Lengvinaitei. Pasak parodos autorės, padrąsinantis signalas paimti į rankas rugį ir pabandyti pačiai padaryti sodą atėjęs lyg iš dangaus. Dalia negalėjo pravažiuoti dviračiu pro rugių lauką nenusiskynusi keleto šiaudų. Pati išmoko rišti reketukus, ir taip prasidėjo kūrybos kelias auginant sodus.

„Kaip skruzdėliukas dėliojau dėliojau – ir kažkas gavosi. Pirmasis sodas, padarytas prieš ketverius metus, kaip talismanas kabo darželyje, mano grupėje, – per atidarymą gausiai susirinkusiems bičiuliams, šeimos nariams pasakojo doviliškė. – Sodas yra sakralus, sudėliotas iš kvadratų ir trikampių. Kvadratas yra materija, o trikampis – dvasia. Geometrinės formos ir sudaro reketuką.“

Anot parodos autorės, veriant sodą, vidus turi būti ramus, kitaip skyla šiaudas, nes šiaudas yra gyvas: „Dažnai girdžiu, kad mano sodus žmonės nori paliesti. Kaip sodas yra gyvas, taip ir šiaudinis sodelis yra gyvas.“

Be brėžinių

Tautodailininkė neturi išankstinės vizijos, nedaranti brėžinių, koks turėtų būti būsimas sodas. Pasak Dalios, sodas yra paskiriamas kokiam nors svarbiam įvykiui, metų laikui, šventei, emocijai. Taip per mėnesį, ar net kelis, gimsta sodas piramidės, saulutės, žvaigždutės ar dar kitokios formos. Net šiuolaikiniame interjere sodai randa vietos. Anot Dalios, ypač erdviose laiptinėse įdomiai žiūrisi, kai nuo apšvietimo nusidriekia šešėliai. Sodų sukelta vibracija ramina, jie skleidžia šiltą energiją.

Tuo įsitikinti gali kiekvienas, apsilankęs Gargždų krašto muziejuje – visi sodai skirtingi, vieni puošti uogelėmis, kiti – net gintariukais. O kokio meilumo šiaudiniai paukšteliai supasi beržų svyruonėlių vainikuose!

Parodyti žemaičiams

„Kūrybos kelias prasidėjo labai anksti. Pamenu, prieš užmiegant matydavau mezgančios mamos rankas. Mezgė ir tėtis. Aš taip pat mezgiau savo vaikams, – prisiminimais dalijosi D. Lengvinaitė. – Atėjusi į folkloro ansamblį „Lažupį“, pradėjau domėtis tradicijų puoselėjimu, liaudies kultūra, esu labai dėkinga vadovei Lilijai Kerpienei.“

Taip kūryboje atsirado baltų raštais megztos pirštinės, kojinės, vėliau riešinės, net rankinukai. Ilgai brandintus sumanymus užsispyrusi žemaitė stengiasi įgyvendinti. Dalia aktyviai dalyvauja tautodailininkų veikloje, savo kūrybą pristato ir bendrose, ir autorinėse parodose.

„Mano didžiausia svajonė, kad sodus pamatytų Žemaitijos kraštas, nes jų niekas neberiša, nebeaugina, – per parodos atidarymą kalbėjo autorė. – Džiaugiuosi, kad mano sodai po Žemaitiją keliauja. Mano misija, kad sodus pamatytų ir pamiltų.“

Linkėjo auginti sodus

Į parodos atidarymą atėjusi Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Liutikienė sakė, jog parodos pristatymas, muziejaus direktorės Sigitos Bučnytės ir autorės Dalios pokalbis ją jaukiai nuteikė, o darbai sušildė: „Labai simboliška, jog tradicinė tautodailės darbų paroda yra surengta gražiausių metų švenčių – Velykų – išvakarėse. Tai šventinė dovana, galimybė prisiliesti prie papročių, istorijos. Negaliu nesižavėti Dalios talentais, tad linkiu auginti sodus ir toliau džiuginti įgyvendinant kūrybinius sumanymus.“

Pasveikinti bendruomenės aktyvią narę atvyko ir doviliškės – seniūnė Nijolė Ilginienė ir Dovilų etninės kultūros centro direktorė Lilija Kerpienė. Jos sakė, jog didžiuojasi bendruomenei ir kūrybai laiko negailinčia Dalyte. Esą pats parodos pavadinimas „Tarp dangaus ir žemės“ ragina būti tame pakilime.

Vida Valaitytė-Ivakhnenko

Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja

Gintarės Sargūnaitės nuotr.: akimirkos iš parodos atidarymo