Naujienos

Šiandien sukanka lygiai 120 metų, nuo to momento kai 1904 m. gegužės 7 d. buvo panaikintas lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis draudžiantis Rusijos imperijos įstatymas.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji primena Rusijos imperijos valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Per 40 lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo Rusijos imperijos administracijos pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t.y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t.y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.) ilgainiui susiformavo unikalus, pasaulyje neturintis atitikmenų knygnešių tinklas. Knygnešiai slapta gabendavo Mažojoje Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išleistą Rusijos imperijoje draudžiamą lietuvišką spaudą per Vokietijos – Rusijos imperijų sieną, o pergabenę jie patys ir per tarpininkus tą spaudą platindavo. Knygnešių tarpe buvo ir 1859 m. balandžio 4 d. Gargždų valsčiaus Medsėdžių kaime gimęs Juozas Grušys (1859–1943 m.).

Už slaptą knygų laikymą ir platinimą nukentėjo maždaug 1000 žmonių. Tarp jų buvo ir kaimiečių, ir kunigų, ir pasauliečių inteligentų. Nors už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, tačiau knygos buvo platinamos itin sparčiai. Valdžios atstovai turėjo pripažinti, kad nesugeba kovoti su spaudinių sklidimu. Matydami, kad nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, jie siūlė panaikinti spaudos draudimą. Tokį sprendimą lėmė ir pačių lietuvių nuoširdus rūpestis spaudos laisve.

Rusijos imperijos valdžia įsitikino veltui kovojusi prieš lotyniškomis raidėmis spausdintų leidinių platinimą ir skaitymą. 1904 m. gegužės 7-ąją caras paskelbė lietuviško žodžio laisvę. 

Nuotrauka

Mėnraščio Aušros 1883 m. pirmojo numerio kopija iš Gargždų krašto muziejaus fondų  

Literatūros sąrašas

 KUBILIENĖ I., VAIČIŪNAS A., Knygnešiai Juozas ir Ieva Grušiai, Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams, Vilnius, 2004, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/knygnesiai/grusiai.html> [žiūrėta 2024 04 30];

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2020 05 08, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.sakiai.rvb.lt/spaudos-atgavimo-kalbos-ir-knygos-diena/> [žiūrėta 2024 04 30];

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, Šventės. Straipsniai, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://day.lt/sventes/straipsniai/zodzio_laisve> [žiūrėta 2024 04 30];

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, Vikipedia. Laisvoji enciklopedija, 2022 11 26 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Spaudos_atgavimo,_kalbos_ir_knygos_diena> [žiūrėta 2024 04 30]