Naujienos

Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo diena ir ugniagesiai Gargžduose

Šiandien minime Šv. Florijono ugniagesių globėjo ir sergėtojo nuo gaisrų dieną.

Florijonas Lauriakas, kaip spėjama 304 m. gegužės 4 d. miręs (dabar Lorch, Šiaurės Austrija), krikščionių šventasis. Pasakojama, kad Florijonas buvo romėnų karys, priėmęs krikščionybę, sužinojęs, kad iš jo gimtojo miestelio ketinama į vergiją paimti kelias dešimtis vaikų, jis apie tai pranešė jų tėvams. Todėl buvo persekiotas ir nukankintas. Tai pat pasakojama, kad Florijonas stebuklingai kibiru vandens užgesinęs degantį namą ar net miestą. Florijono kultas yra populiarus Austrijoje (jos globėjas), Bavarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Dažniausiai vaizduojamas su kibiru ar ąsočiu, iš kurio pila vandenį ant degančio namo, kartais kaip romėnų karys ar riteris su girnapuse arba rankoje laikantis vėliavą su kryžiumi. Tikima, kad Florijonas saugo nuo gaisrų, audrų, potvynių.

Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki II-ojo Pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Šią dieną Vilniuje rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai.

Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Lietuvoje nuo seno tikima, kad Šv. Florijonas sergsti nuo gaisrų. Jo skulptūros buvo statomos miestelių centruose. Ypač jų daug Žemaitijos miestuose (Plungėje, Plateliuose, Švėkšnoje ir kt.).

Šv. Florijono apsauga nuo gaisrų ir jo globojamų ugnegesių pagalba istorijos eigoje buvo labai reikalinga ir Gargždams, kurie per savo egzistavimo istoriją patyrė daugybę viską niokojančių gaisrų. Neatsitiktinai prie gaisrų išplitimo ir niokojančios galios padidėjimo prisidėjo faktas, kad Gargžduose iki pat XX a. vidurio vyravo lengvai užsideganti medinė architektūra. Paskutiniai labai didelės žalos pridarę gaisrai buvo užklupę gyvenvietę XX a. I pusėje. 1915 m. sudegė Gargždų dvaras. 1939 m. rugpjūčio 15 d. čia kilęs gaisras sunaikino 253 pastatus. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui, sudegė beveik visas miestelis.

Tiesa, nuolatinis gaisrų pavojus burtis ugnegiasius ir draugiją vertė dar anksčiau iki paminėtų XX a. gaisrų. Pirmoji Gargždų savanorių ugniagesių draugija įkurta 1907 m. gruodžio 12 d. Jos pirmininku tapo Gargždų klebonas B. Baltrūnas. Šios draugijos kūrimo iniciatoriai buvę žydai, plėtoję įvairius verslus, ir buvę suinteresuoti priešgaisrine apsauga. Dauguma savanorių gaisrininkų taip pat buvo žydai, kurie rėmė materialiai.

Gargždų savanorių ugniagesių draugijos veikla nutrūko prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Ji atkurta nepriklausomybės metais. Gargždų ugniagesius, palyginus su kitų vietovių, vietos savivaldybė rėmė ir palaikė labiau. Jie savo biudžetą papildydavo per rinkliavas viešuose miesto renginiuose už ugniagesių orkestro pasirodymus. Nepaisant to, lėšų trūko: ugniagesiai turėjo tik rankinius siurblius, kuriuos į gaisrą veždavo į vežimus pakinkyti arkliai. Ugniagesiai buvo menkai mobilūs, todėl gesino tik Gargžduose ir netoli miestelio. Draugija turėjo savo nuostatus ir vėliavą, kurioje pagrindinis akcentas buvo šv. Florijono, ugniagesių globėjo, atvaizdas. Praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje priešgaisrinei apsaugai Lietuvoje nebuvo pakankamai skiriama dėmesio. Savanoriai gaisrininkai nepajėgė atlikti šio sunkaus darbo. Pokariu įkurtos profesionalios priešgaisrinės dalys. Jos veikė Priekulėje ir Gargžduose. Ūkiuose įkurti ugniagesių būriai. 1963 m. Gargžduose pastatytas gaisrinės pastatas. 1992 m. irstant ūkiams įsteigta Klaipėdos rajono priešgaisrinė komanda. 1997 m. Gargžduose pradėjo veikti sukarinta priešgaisrinė dalis, o už poros metų – Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kurioje dirba statutiniai darbuotojai.

Mantas Užgalis, Gargždų krašto muziejaus muziejininkas (istorikas)

Literatūros sąrašas

Florijonas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. VI: Fau–Goris, Vilnius, 2004, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/florijonas/> [žiūrėta 2024 04 29];

Šv. Florijonas, Vikipedia. Laisvoji enciklopedija, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0v._Florijonas> [žiūrėta 2024 04 29];

Šv. Florijonas, Gaisrų sergėtojo diena, Šventes. Straipsniai, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://day.lt/sventes/straipsniai/florijonas> [žiūrėta 2024 04 29];

LAPIENĖ V., Sukaktys, Banga, Gargždai, 2013 08 23 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://gargzdai.lt/sukaktys-46/> [žiūrėta 2024 04 29].

Nuotraukos:

1) 1939 m. rugpjūčio 15 d. deganti geležies ir žibalo krautuvė, kurioje kilo ir iš kurios išplito gaisras; 

2) 1939 m. rugpjūčio 15 d. geležies ir žibalo krautuvė po gaisro.