Naujienos

Išsilavinimas
Jurgis Šaulys (tikroji pavardė – Šiaulys) gimė 1879 m. gegužės 5 d. Švėkšnos valsčiuje, Balsėnų
kaime, smulkių valstiečių Teodoro ir Domicelės Šiaulių šeimoje. Kai Jurgiui suėjo šešeri metai,
mirė jo mama, gimdydama antrąjį vaiką – seserį Janiną. Našliu tapęs tėtis Teodoras vedė antrą
kartą. Naujoji žmona Liudvika buvo išsilavinusi ir suprantanti mokslo svarbą moteris, tad kiek
galėdama pramokė skaityti Jurgį. Ši ir kita palanki priežastis ta, jog Balsėnai, buvo pačiame
carinės Rusijos ir Vokietijos „parubežyje“ turėjo nemenkos įtakos J. Šaulio veiklai, tautiniam
apsisprendimui, mokslams ir europietiškai jo orientacijai.
Būdamas aštuonerių, J. Šaulys pradėjo mokytis Kaltinėnų daraktorių mokykloje (slapta, valstiečių
išlaikoma parengiamoji mokykla). Prasimokęs joje mažiau kaip pusmetį, po metų pradėjo mokslus
Palangos progimnazijoje. Tada mokykla buvo viena žinomiausių visoje Lietuvoje, daugelis jos
moksleivių vėliau studijuodavo Kauno kunigų seminarijoje. Vienu metu joje mokėsi nemažas
būrys būsimų Lietuvos valstybės veikėjų. Tarp jų – Kazimieras Steponas Šaulys, Steponas Kairys,
Antanas Smetona ir Jurgis Šaulys, kurie 1918-aisiais kartu pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės
Aktą.
Baigęs mokslus Palangoje įstojo į Vilniaus vyskupijos kunigų seminariją. Čia J. Šaulys pasižymėjo
ne tik gabumu mokslui, bet ir aktyvia visuomenine veikla. Tačiau būdamas trečiame kurse iš
seminarijos buvo pašalintas galimai dėl ligos, nors beveik visuotinai sutariama, kad tikroji
pašalinimo priežastis – tautinė veikla. J. Šaulys, būdamas aktyvus, principingas ir mokantis aplink
save suburti žmones, turėjo būti tikras kliuvinys tiek seminarijos vadovybei, tiek vietos valdžiai.
1903 m., gavęs paramą, J. Šaulys išvyko į Berną Šveicarijoje. Pradėjo studijuoti Berno universitete
ekonomiką. Kadangi besimokydamas užsienyje nenutraukė visuomeninės veiklos, todėl pirmųjų
metų kurso taip ir nebaigė, ir į universitetą teko stoti iš naujo, kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro
laipsniu.

Spaudos Darbuotojas
Jurgis Šaulys dar besimokydamas Palangos progimnazijoje, dalyvavo slaptame lietuvių
moksleivių būrelyje, kuriame pamilo lietuvių literatūrą, lietuvių kalbą, o mokydamasis Vilniaus
vyskupijos kunigų seminarijoje jau pats subūrė lietuvių klierikų būrelį, įkūrė draugiją, kuri slaptai
skaitė ir platino rusų uždraustą lietuvišką spaudą, knygas. 1900 – 1901 m. suorganizavo Vilniuje
slaptus lietuvių kalbos kursus, kuriuose pats dėstė lietuvių kalbą.
Rašė į lietuvišką spaudą: „Vienybė Lietuvininkų“ (JAV), „Tėvynės sargas“, „Žinyčia“, „Varpas“,
„Ūkininkas“, „Darbininkų balsas“, „Gazeta Wileńska“, „Draugas“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų
senovė“ ir kt. Redagavo „Varpą“, „Ūkininką“, „Naujienas“ (1903–1904 m.), „Lietuvių žinias“
(1914–1915 m.), „Klaipėdos žinias“ (1924 m.), „Lietuvos keleivį“ (1924 m.), „Memel-Zeitung“
(1924–1925 m.) ir kt.
Į lietuvių kalbą išvertė Sofoklio „Antigonę“ (1903 m.), V. Krakovskio „Naująją Zelandiją“ (1905
m.), Eschilo dramą „Prikaltas Prometėjas“ (1905 m.), „Kas tie socialdemokratai?“ (1906 m.),
„Nihilistai“ (1913 m.). Vertė į lietuvių kalbą lenkų archeologo L. Kšivickio, su kuriuo per vasaros
atostogas yra tyrinėjęs Lietuvos piliakalnius, veikalą „Žemaičių senovė“.
Prisidėjo prie pasikalbėjimo knygelės „Kalbėk angliškai“ (1945 m.) sudarymo. Dr. Jurgis Šaulys
buvo didelis bibliofilas. Yra tvarkęs rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvo biblioteką (1902–
1903 m.). 644 senus spaudinius, susijusius su Lietuvos istorija, jis yra padovanojęs VDU (1938
m.). 1952 m. jo biblioteką ir dalį archyvo įsigijo Pensilvanijos universitetas Filadelfijoje (JAV),
kitą dalį archyvo, kuriame daugiausia asmeniniai J. Šaulio dokumentai, 2000 m. giminaičių
perduoti Signatarų namų muziejui Vilniuje.

Valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas
J. Šaulys aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime. Nuo 1902 m. iki 1904 m. buvo Lietuvos
demokratų partijos narys, padėjo parengti šios partijos programą, tačiau 1904 m. vasarą iš šios
partijos pasitraukė ir vėlesniais metais jokioje partinėje veikloje daugiau nebedalyvavo.
1912 – 1915 m. Vilniuje dirbo žemės ūkio banko finansininku. 1915 – 1918 m. dalyvavo įvairių
konferencijų ir pasitarimų, kuriuose buvo aptariami Lietuvos valstybingumo atkūrimo klausimai,
darbe. Jis buvo ir 1916 m. Lozanoje vykusios Pavergtųjų tautų konferencijos, 1917 m. Stokholme
vykusios Rusijos bei Amerikos lietuvių konferencijos dalyvis.
J. Šaulys prisidėjo, kad būtų įsteigta Lietuvos draugija nukentėjusiems nuo karo, agronomijos
teisėms ir pagalbai teikti organizacija, aktyviai dalyvavo Vilniaus piliečių komiteto veikloje.
1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje įvykusioje Lietuvių konferencijoje J. Šaulys buvo išrinktas į
Lietuvos Tarybą, šios Tarybos generaliniu sekretoriumi ir pirmuoju vicepirmininku, o 1918 m.
vasario 16 d. surašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kurį kartu su kitais Tarybos nariais
pasirašė.
1918 – 1923 m. ir 1927 – 1946 m. J. Šaulys dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Jis buvo
pirmasis Lietuvos valstybės nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijoje (1918 –
1919, 1931 –1938 m.), Šveicarijoje (1919, 1939 – 1946 m.), Italijoje (1921 – 1923 m.), Vatikane
(1927 – 1931 m.), Lenkijoje (1938 – 1939 m.).

Atminimas
▪ Jurgio Šaulio gimtinėje pastatytas koplytstulpis (1989 m., skulptorius V. Savickis).
▪ Išleistas informacinis lankstinukas „Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras
diplomatas Jurgis Šaulys” (1989 m., sudarytojas V. Serapinas).
▪ Išleistas pašto ženklas su J. Šaulio atvaizdu (1996 m., Lietuvos paštas).
▪ Veiviržėnų miestelyje J. Šaulio vardu pavadinta gimnazija.
▪ Veiviržėnų miestelyje J. Šaulio vardu pavadinta gatvė.
▪ Išleista knyga „Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys“ (2016 m., autorius V.
Plečkaitis).
▪ Signato - Lietuvos 100-mečio šriftas, atkurtas pagal Nepriklausomybės Akto rankraštį
(2018 m., kūrėjai dizaino agentūra FOLK).
▪ Pastatytas informacinis stendas apie J. Šaulį Balsėnų k., prie koplytstulpio (2018 m. spalio
20 d.).
▪ Įsteigta Jurgio Šaulio draugija (2019 m. birželio 29 d.).

Šaltiniai:
▪ Nepriklausomybės signatarų puslapis.
▪ Lietuvių enciklopedija. T. XXIX. Boston, 1963. – P. 371.
▪ Lietuvių enciklopedija. T.XXXVII. Boston, 1985. – P. 568.
▪ Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904: žinynas (sud. Benjaminas Kaluškevičius,
Kazys Misius). – V.: Diemedžio leidykla, 2009. – 670 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-23-
117-2 – P. 458.
▪ Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys, sud. Vytautas Plečkaittis, Lietuvos
nacionalinis muziejus, Vilnius, 2015.
▪ Internetinė nuoroda: samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2009_2/ZZ_2009_2vidus16.pdf

Nuotraukų sąrašas:
1. J. Šaulys gimnazistas. LNM F 363.

Straipsnį parengė Gargždų krašto muziejaus edukatorė Gintarė Sargūnaitė

Video - virtuali paroda "Dr. Jurgis Šaulys".