Su „šliūbiniu šlipsu“ – pusę amžiaus

1. Su „šliūbiniu šlipsu“ – pusę amžiaus

Prieš šliūbą Gargždų bažnyčioje Birutė ir Alfonsas nuvažiavo į Klaipėdą pirkti „šlipso“. Pasak Birutės Riaukienės, tada prie senojo turgaus buvusios lentinės parduotuvės. Vienoje jų jaunikis ir išsirinko išskirtinį kaklaraištį – mėlyną, austinį, kaip tautinę juostelę. Brangiai kainavęs – 15–20 rublių. Tiksliai Birutė ir nebepamena, bet 1956-iasiais tai buvę dideli pinigai. Žmonos dovanotu madingu aksesuaru Alfonsas puošėsi į visas šventes daugiau kaip pusę amžiaus.

Birutė namuose saugo dar kelis senus daiktus. 18 m. būdama išmoko siūti, bet niekur siuvimo mašinos po karo negalėjusi gauti. Galiausiai mechanikas iš Maciuičių Pareigis pagelbėjo: vokiškai mašinai pakeitė galvutę, primeistravo pakojas. „Tavo amžiui užteks ir vaikams liks“, – pasakė, kai pasikinkę arklį atvažiavo su tėvuku pasiimti išsvajotą mašiną. Ir tikrai, per 70 metų nė karto nesugedo, tik stalviršį pakeisti teko. Siuva Birutė iki šiol.

Prie žibalinė lempos Birutė iki ištekėjo skaitė namuose mamai laikraštį balsu. Mama nemokėjusi skaityti, o naujienų norėjusi. Įprotis garsiai skaityti išlikęs iki šiol, net viena Birutė viską skaito balsu.

Tėvuko Alfonso lagaminus, su kuriais jis važiavo mokytis į Šilutę 1952 m. saugo Riaukų dukra Rita.

Muziejaus istorikas Marius Mockus: „Vertybės ir istorija byloja apie antrosios sovietinės okupacijos metus – nuo 1944 iki 1990 metų. Pasakojime minima 15–20 rublių (rb) kaina – dideli pinigai. Tarkim, 1950 m. rublis buvo prilygintas 0,222168 g aukso, nors valstybės viduje jo perkamoji galia tuo metu buvo mažesnė, negu prieš karą. Nors 1960 m. rublio prilyginimas auksui pakilo iki 0,987412 g, 10 senų rublių pakeista vienu nauju. Rublis nuvertėjo iki 55,5 %, tačiau jo vertė ir toliau išliko pervertinta.

Minimais 1956 m. kolūkyje dirbęs darbininkas vidutiniškai per metus uždirbdavęs 39,9 rb, dar gaudavęs natūra 399 kg grūdų (to meto valstybinėmis kainomis jų vertė siekė apie 32 rb). Remiantis šiais statistiniais duomenimis, žmogus per metus uždirbdavęs apie 72 rb (po 6 rb per mėnesį).

1958 m. 1 kg dešros kainavo 2,80 rb, 1 kg cukraus – 0,83 rb, 1 kg šokoladinių saldainių – 3,70 rb, rankinė siuvimo mašina – 58,30 rb.

Tuo metu vyravo prekių deficitas, todėl apie siuvimos mašinos pirkimą pasakojama kaip apie didelį įvykį šeimoje.

O nemokanti skaityti mama – tai dažnas atvejis. Nors Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta vieniga švietimo sistema, 1922 m. buvo paskelbtas visuotinio privalomo mokymo įstatymas, jis pradėtas įgyvendinti tik 1928 m. Didelę įtaką turėjo ir tėvų požiūris į švietimą, dauguma, patys nelankę mokyklos, gana konservatyviai vertino tokią naujovę, juolab kad vaikai padėdavę dirbti įvairius ūkio darbus. Dažnai vaikai lankydavo mokyklą tik iki 4 klasės ir tik nedidelė dalis mokslus tęsdavo toliau.“